Rusija, ketvirta pagal dydį pasaulyje teršėja anglies dvideginiu, yra deklaravusi siekį iki 2060 metų pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį.
Tačiau aktyvistai teigia, kad dabartiniai jos klimato tikslai yra visiškai nepakankami kovai su visuotiniu atšilimu.
Savo dekretu V. Putinas įsakė savo vyriausybei „iki 2035 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 65–67 proc., palyginti su 1990 metų lygiu“, atsižvelgiant į Rusijos didžiulių miškų, kurie sugeria anglį, poveikį.
Tai reikštų, kad didžiausias leidžiamas Rusijos išmetimas siektų maždaug 2 mlrd. tonų anglies dioksido ekvivalento – mažiau nei 1990 metais fiksuotas rekordinis 3,1 mlrd. tonų kiekis, tačiau maždaug 22 proc. daugiau nei 2021 metų rodiklis – 1,7 mlrd. tonų, rodo Rusijos Jungtinėms Tautoms (JT) pateikti duomenys.
Ankstesniuose klimato kaitos viršūnių susitikimuose Rusija prieštaravo laipsniškam iškastinio kuro atsisakymui.
Rusijos ekonomika labai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto, o jos klimato tikslus aktyvistai ne kartą kritikavo kaip neaiškius ir neambicingus.
Ekspertai teigia, kad 1990 metų atskaitos taškas taip pat yra klaidinantis, nes Rusijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nuo 1990 iki 2000 metų sumažėjo daugiau nei perpus, daugiausia dėl pramonės žlugimo po Sovietų Sąjungos griūties.
Paryžiaus klimato susitarimas, kurį Rusija pasirašė, siekia apriboti pasaulinio atšilimo kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
Rusijos valstybinės meteorologijos tarnybos vadovo teigimu, šalis šyla 2,5 karto greičiau nei likusi planetos dalis.
JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ekspertai perspėjo, kad esama nemenkos tikimybės, jog pasaulis kito dešimtmečio pradžioje peržengs 1,5 laipsnio ribą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
