Turėjusi sujungti šešias valstybes tarptautinė transporto arterija „Via Baltica“ virs tik gražia vizija.
Magistralę pripažinus vienu kenksmingiausių aplinkai projektų visoje Europos Sąjungoje (ES), pernai Briuselio sprendimu Lenkijoje sustabdyti kelio tiesimo darbai įstrigs mažiausiai dešimtmečiui ir atsieis papildomus šimtus milijonų eurų, o lenkai prakalbo apie būtinybę pasukti magistralę kita kryptimi.
Lenkijos transporto ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Justyna Rutkowska patikino, kad „Via Balticos“ klausimas ministerijai pastaruoju metu bene opiausias, tačiau kol kas jokių sprendimų nėra.
„Ką ir ką nutartume, bus blogai. Arba užsitrauksime Europos Komisijos žaliųjų nemalonę, arba palaidosime seną projektą ir paklosime šimtus milijonų naujam, tačiau Augustavo gyventojai dar dešimtmetį kentės“, - aiškino ji.
Preliminariais skaičiavimais, vien parengti naują projektą ir specialistų konsultacijos lenkams kainuotų apie 11 mln. zlotų (10,5 mln. litų). Dar reikėtų įskaičiuoti geologinius tyrimus bei parengiamuosius darbus. Be to, magistralė pailgėtų apie 30-50 kilometrų, atsižvelgiant į tai, kokia bus tiksli trasa.
Nutiesti kilometrą greitkelio kainuoja apie 10-12 mln. eurų (35-44 mln. litų), vadinasi, Lenkijos išlaidos naujam projektui išaugtų iki milijardo.
„Jei lenkams reikės viską daryti iš naujo: rengti projektus, derinti, išpirkti žemes, tiesti kelią - bus tragedija. Dabar ir mes nebegalime oficialiai lenkų palaikyti, nes tos teritorijos iš tikrųjų saugomos. Kita vertus, supraskime ir žmones“, - teigė Lietuvos susisiekimo ministerijos Kelių infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaclovas Narbutas.
Finansines Europos institucijas prižiūrinti tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Bankwatch“ kartu su gamtosaugininkais šių metų kovo mėnesį paskelbė 50-ies aplinkai kenksmingų projektų sąrašą, kurie yra arba ateityje turi būti finansuojami iš ES lėšų. Antroje juodojo ekologų sąrašo vietoje atsidūrė „Via Baltica“, planuojama tiesti per Rospudos slėnį, kuris yra saugomas pagal programą „Natura 2000“.
„Bankwatch“ atstovai pripažįsta, jog „Via Balticai“ reikalinga, tačiau siūlo tarptautinei magistralei ieškoti alternatyvių trasų, kurias įvardyti turėtų ekspertai, o ne politikai.
