Tačiau įstatymas netaikomas tiems, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba nuteisti už karinių veiksmų prieš šalį kurstymą – tokiems opozicijos lyderiams kaip Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado, kurią valdančioji partija kaltina reikalavus tarptautinės intervencijos, panašios į tą, per kurią buvo nuverstas ilgametis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro.
Įstatymo projektą pasirašė laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez, į savo rankas perėmusi šalies valdymą, JAV pajėgoms per sausio 3-iosios operaciją sučiupus N. Maduro. D. Rodriguez bandė prastumti šį įstatymą dėl Vašingtono spaudimo.
„Reikia žinoti, kaip prašyti atleidimo, ir taip pat reikia žinoti, kaip jį gauti“, – po įstatymo projekto pasirašymo Karakase esančiuose Mirafloreso prezidento rūmuose sakė D. Rodriguez.
Viename iš pirmųjų pranešimų, paskelbtų po įstatymo projekto patvirtinimo, M. C. Machado bendražygis ir buvęs Nacionalinės Asamblėjos vicepirmininkas Juanas Pablo Guanipa paskelbė, kad buvo paleistas į laisvę po maždaug devynių mėnesių kalinimo ir namų arešto.
„Po 10 mėnesių slapstymosi ir beveik devynių mėnesių neteisėto įkalinimo patvirtinu, kad dabar esu visiškai laisvas“, – instagrame parašė J. P. Guanipa ir pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip jis laiko valstybės vėliavą.
Jis paragino paleisti visus kitus politinius kalinius ir leisti grįžti tremtiniams, kritikuodamas įstatymą kaip ne amnestiją, o „klaidingą dokumentą“, į kurį neįtraukti kai kurie už grotų likę venesueliečiai.
„Dėkoju visiems venesueliečiams už kovą, kad būčiau išlaisvintas aš ir visi politiniai kaliniai“, – rašė jis.
Įstatymas turėtų būti taikomas atgaline data nuo 1999 metų, įskaitant perversmą prieš ankstesnį lyderį Hugo Chavezą (Hugą Čavesą), 2002 metais suorganizuotą streiką, palietusį naftos sektorių, ir 2024-aisiais kilusias riaušes prieš ginčijamą N. Maduro perrinkimą. Naujasis įstatymas suteikia šeimoms vilties, kad jų artimieji pagaliau grįš namo.
Vis dėlto baiminamasi, kad vyriausybė gali pasinaudoti šiuo įstatymu, kad suteiktų malonę saviškiams ir selektyviai paliktų galioti laisvės atėmimo bausmę asmenims, įkalintiems dėl jų įsitikinimų.
Įstatymo projekto 9 straipsnyje išvardyti asmenys, kuriems amnestija netaikoma. Tai tokie „asmenys, kurie yra persekiojami arba gali būti nuteisti už skatinimą, kurstymą, raginimą, kreipimąsi, palankumo rodymą, palengvinimą, finansavimą arba dalyvavimą ginkluotuose veiksmuose, kuriuos vykdo užsienio valstybės, korporacijos ar individualūs asmenys, arba jėgos panaudojimą prieš Venesuelos žmones, suverenumą ir teritorinį vientisumą“.
Venesuelos Nacionalinė Asamblėja atidėjo kelis posėdžius, skirtus amnestijos įstatymo projektui priimti.
„Įstatymo taikymo sritis turi apsiriboti žmogaus teisių pažeidimų aukomis ir aiškiai neapimti tų, kurie kaltinami rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant valstybinius, sukarintus ir nevalstybinius subjektus“, – ketvirtadienį Ženevoje paskelbtame pareiškime teigė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių ekspertai.
„Ar tikrai nuoširdžiai siekia nacionalinio susitaikymo?“
Pastaraisiais metais šimtai, jei net tūkstančiai venesueliečių buvo įkalinti dėl tikrų ar įsivaizduojamų sąmokslų nuversti D. Rodriguez pirmtako ir buvusio šalies lyderio N. Maduro, kuris galiausiai pats buvo nušalintas per kruviną JAV karinį reidą, vyriausybę.
Šeimos nariai pranešė apie kankinimus, netinkamą elgesį ir kalinių sveikatos problemas.
Nevyriausybinė organizacija „Foro Penal“ teigia, kad nuo N. Maduro nuvertimo buvo paleista apie 450 kalinių, tačiau už grotų liko dar daugiau nei 600.
Šeimos nariai jau kelias savaites reikalauja jų paleidimo, rengdami budėjimus prie kalėjimų.
Vykdė bado streikus
Viena grupelė Karakase surengė beveik savaitę trukusį bado streiką, kurį nutraukė ketvirtadienį.
„Nacionalinė Asamblėja turi galimybę parodyti, ar tikrai nuoširdžiai siekia nacionalinio susitaikymo“, – ketvirtadienį prieš balsavimą socialiniame tinkle „X“ parašė „Foro Penal“ direktorius Gonzalo Himiobas.
Trečiadienį JAV kariuomenės vadavietės, atsakingos už atakas prieš tariamus narkotikų kontrabandos laivus prie Pietų Amerikos krantų, vadas Karakase surengė derybas su D. Rodriguez, vidaus reikalų ministru Diosdado Cabell ir gynybos ministru Vladimiru Padrino Lopezu.
Jie visi yra tvirti N. Maduro rėmėjai, kurie metų metus kartojo jo „antimperialistinę“ retoriką.
D. Rodriguez laikinoji vyriausybė valdo šalį su JAV prezidento Donaldo Trumpo sutikimu, su sąlyga, kad ji suteiks prieigą prie Venesuelos didžiulių naftos išteklių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
