Tačiau vis dar nėra jokios garantijos, kad Nacionalinio sveikatos apsaugos instituto (NIH) ir korporacijos „Moderna“ sukurta eksperimentinė vakcina suteiks realią apsaugą.
Jos veiksmingumą turėtų įrodyti faktas, kad savanoriai nežinos, ar jiems suleidžiama tikroji vakcina, ar placebas. Po dviejų dozių mokslininkai atidžiai stebės, kurios grupės žmonės bus labiau linkę užsikrėsti kasdieniame gyvenime, ypač vietovėse, kur virusas tebeplinta nevaldomai.
„Jungtinių Amerikos Valstijų nelaimei, šiuo metu turime daug užsikrėtusiųjų“, todėl įmanoma sužinoti atsakymą, neseniai naujienų agentūrai AP sakė NIH gydytojas Anthony Fauci.
Anot „Modernos“, vakcinacija buvo atlikta Džordžijos Savanoje – pirmoje vietovėje iš kelių dešimčių, išsibarsčiusių po visą šalį.
Anksčiau šį mėnesį pradėti dar kelių Kinijos ir britų Oksfordo universiteto kuriamų vakcinų mažesnio masto paskutinio etapo bandymai Brazilijoje ir kitose pandemijos smarkiai paveiktose šalyse.
Tačiau JAV reikalauja atlikti savo bandymus dėl bet kokių vakcinų, kurios gali būti naudojamos šalyje, ir nustatė aukštus standartus: kiekvieną rudens mėnesį valstybės finansuojamas COVID-19 Prevencijos tinklas skelbs naują tyrimą dėl pagrindinės kandidatės, išbandytos su 30 tūkst. naujai parinktų savanorių.
Masiniai tyrimai nėra skirti tik tam, kad būtų išbandytas skiepų veiksmingumas – jie reikalingi, norint patikrinti kiekvienos potencialios vakcinos saugumą.
Tų pačių tyrimų taisyklių laikymasis ilgainiui leis mokslininkams palyginti visus skiepus.
Rugpjūtį prasideda paskutinis Oksfordo universiteto vakcinos tyrimo etapas. Paskui, jei viskas vyks pagal planą, rugsėjį planuojama išbandyti bendrovės „Johnson & Johnson“ kandidatę, o spalį – „Novavax“ kuriamą vakciną. Korporacija „Pfizer“ dar šią vasarą planuoja atlikti savo bandymus su 30 tūkst. žmonių.
