Interviu leidiniui WELT generolas aptarė regiono saugumo iššūkius, bendradarbiavimą su sąjungininkais ir Lietuvos siekį įsigyti ilgojo nuotolio ginkluotę.
Suvalkų koridoriaus apsauga ir nauji poligonai
Nors Suomijos ir Švedijos narystė NATO palengvino pastiprinimo tiekimą per Baltijos jūrą, šis kelias išlieka pažeidžiamas dėl Rusijos Baltijos laivyno veiksmų. Pasak R. Vaikšnoro, Lietuva ir Lenkija turi bendrą pajėgų integravimo planą „Orsha“, o artimiausiu metu Marijampolės apylinkėse planuojamos pratybos.
Siekdama stiprinti gynybą, Lietuva netoli Suvalkų koridoriaus planuoja įrengti naują poligoną. Jame bus sudarytos sąlygos brigados dydžio vienetų manevrams, įskaitant šaudymą tankais ir haubicomis.
„Šiuo metu deramės su vietos gyventojais dėl kompensacijų už žemę. Savivaldybės projektą palaiko, nes kariai atneša darbo vietų, naują infrastruktūrą ir paslaugas“, – sakė generolas. Tikimasi, kad galutinį sprendimą Seimas priims pavasarį, o poligoną pavyks įrengti per dvejus–trejus metus.
Atsakas į grėsmes iš Kaliningrado ir Baltarusijos
Komentuodamas galimą NATO atsaką į Rusijos provokacijas, R. Vaikšnoras pabrėžė, kad Aljansas analizuoja įvairius scenarijus. Nors Lietuva siekia taikos, Rusija turi žinoti, kad atsakas būtų daugiaplanis: apimtų sausumos, jūros, oro, kosmoso ir kibernetinę erdves.
„Mes nenorime karo, bet privalome atgrasyti Rusiją. Jei Rusija nori mesti iššūkį NATO, ji turėtų pagalvoti du kartus“, – teigė kariuomenės vadas.
Anot jo, šiuo metu didelių pajėgų judėjimo prie sienų nefiksuojama, nes Rusijos daliniai yra sukaustyti kare Ukrainoje. Tačiau Rusija regeneruoja savo pajėgas, o jos karinė pramonė dirba sparčiau nei Europos.
Lietuvos siekis turėti savą ilgojo nuotolio ginkluotę
Lietuva svarsto galimybę perimti Ukrainos patirtį ir technologijas kuriant ilgojo nuotolio dronus bei sparnuotąsias raketas. Šiuo metu Lietuva analizuoja tokias sistemas kaip „Palianycia“, „Liutyj“ ar „FP-5 Flamingo“.
R. Vaikšnoro teigimu, savų, nepriklausomų pajėgumų turėjimas yra prioritetas, nes kai kurios sąjungininkų tiekiamos sistemos turi apribojimų (vadinamuosius „kill switches“), galinčius sutrikdyti GPS ryšį ar riboti taikinius tam tikrose vietovėse.
„Turėti savo pajėgumus, kuriuos galėtume kontroliuoti patys – galbūt kartu su Ukraina ar perimant jų technologijas – būtų svarbus atgrasymo instrumentas“, – aiškino generolas.
Vokietijos vaidmuo ir visuomenės pasirengimas
Vertindamas Vokietijos pasirengimą, R. Vaiksnoras pripažino, kad politiniai sprendimų procesai Berlyne galėtų vykti sparčiau, tačiau neabejojo vokiečių karių ryžtu: „Esu įsitikinęs: kas benutiktų, Bundesvero kariai prisijungs prie mūsų ir kovos.“
Generolas taip pat akcentavo „visuotinės gynybos“ koncepciją. Lietuvoje šiuo metu yra apie 3000 sąjungininkų karių, tačiau kritiniu atveju svarbus kiekvieno piliečio indėlis. Šaulių sąjunga vienija 18 000 narių, o naujai įkurta komendantūrų sistema leidžia karinio parengimo neturintiems civiliams praeiti bazinius mokymus ir krizių metu užtikrinti viešąją tvarką bei infrastruktūros apsaugą.
„Rusija nepuola stiprių valstybių. Ji puola tada, kai esi silpnas. Mes turime būti stiprūs“, – reziumavo R. Vaikšnoras.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
