Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad, nors rusai vis dar telkiasi apie lyderį, tačiau nuotaikos blogėja, nes Vakarų taikomos sankcijos jau duoda rezultatų.
„Rusijoje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 60 proc. piliečių yra nepatenkinti Rusijos santykiais su Europos Sąjunga (ES). Viena vertus, vyrauja patriotiškos nuotaikos, susitelkimas aplink lyderį, kita vertus, žmonių nuotaikos blogėja, nes Rusijai taikomos sankcijos duoda akivaizdžių rezultatų“, – sakė V. Ušackas.
Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su diplomatu.
– Pone Ušackai, kokia rusų reakcija į ES ir JAV vykdomas sankcijas Rusijai šiuo metu?
– Rusai nustebę, nes niekas nesitikėjo tokių ryžtingų sprendimų iš ES ir JAV. ES pirmą kartą įvedinėja sankcijas labai svarbiam partneriui, tačiau to priežastis aiški: tai yra Rusijos elgesys, nesuderinamas su atsakingos šalies vaidmeniu. Sankcijų poveikis yra akivaizdus, nes smarkiai apriboti finansiniai srautai penkiems didžiausiems Rusijos valstybiniams bankams, o Rusija yra įsiskolinusi per 600 mlrd. JAV dolerių ir metų pabaigoje turės dar skolintis apie 125 mlrd. dolerių. Tai yra milžiniškos sumos, turėsiančios įtakos Rusijos ūkio plėtrai ir tiems, kurie daro sprendimus.
– ES, itin sudėtingai organizacijai, kur kas sunkiau reaguoti į Rusijos veiksmus, kur sprendimus priima nedidelė žmonių grupė. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse tas ES lėtumas yra suvokiamas kaip neveiklumas, tačiau Jūs sakote, kad Rusijoje tai suprantama kaip netikėtas griežtumas?
– Yra trys pagrindiniai veikėjai – Maskva, Vašingtonas ir Briuselis. Briuselyje sprendmai priimami lėčiau, nuosekliau, kadangi reikia suderinti 28 valstybių interesus, bet, kai jie priimami, būna įgyvendinami 100 proc. Ir tai daro poveikį. Gal tų sankcijų sąrašas ir trupesnis, tačiau turint galvoje, kad ES ekonomika yra dešimt kartų glaudžiau susijusi su Rusijos ekonomika, negu Rusijos su JAV, sankcijų poveikis yra ženkliai didesnis.
– Kokių sankcijų labiausiai bijoma Rusijoje?
– Pirmiausia, finansinių srautų ribojimo. Antra, technologijų, nes Rusija virš pusės biudžeto surenka iš įplaukų už naftą ir dujas, tad jiems būtina tobulinti ir didinti šių išteklių gavybą, o technologijos ateina iš JAV ir Europos. Bijomasi ir asmeninių sankcijų, kurios nepatogios bei nemalonios, nes Rusijos ekonominis ir politinis elitas yra susijęs su Europa, kur turi daug turto, nuosavybės, jų šeimų nariai gyvena Senajame žemyne ir daugelis verslininkų, politikų gyvena tarp Europos ir Rusijos.
– Yra neoficialių pranešimų, kad svarstomos sankcijos, draudžiančios dalyvavimą netgi sporto varžybose. Ar yra svarstoma, kad ES šalys nedalyvaus Rusijoje rengiamose varžybose, kad ir pasaulio futbolo čempionate 2018 m., kuris vyks Rusijoje?
– Yra svarstomos įvairios sankcijos, tačiau tam, kad jos turėtų poveikį, vien ES neužtenka, todėl mes deriname savo veiksmus ir su JAV, ir su Kanada, Australija, kitomis šalimis. Noriu pabrėžti, kad sankcijos Rusijai nėra tikslas, nėra noras nubausti partnerį. Atvirkščiai – mes gerbiame savo partnerį, tačiau norime, kad jis taip pat gerbtų mūsų bendrą kaimyną – Ukrainą.
– Suprantu, kad sankcijos, uždrausiančios Rusijai rengti futbolo čempionatą yra svarstomos?
– Man šiandien skambino labai susrūpinęs „Interfax“ žurnalistas ir sakė, kad jau priimtos sankcijos dėl nedalyvavimo futbolo čempionate. Aš tai paneigiau, tokių sprendimų šiuo metu nėra, tačiau yra įvairių siūlymų ir svarstymų. Dabar svarbiausia – nutraukti veiksmus Donbase, kad būtų užkirstas kelias karinėms jėgoms, karinės įrangos gabenimui iš Rusijos į Rytų Ukrainą ir kad susitarimai, kurie buvo priimti antradienį Ukrainos Radoje, būtų įgyvendinti.
– Ar būdamas Rusijoje, bendraudamas su verslininkais, paprastais žmonėmis Jūs pastebite, kad žmonės jau suvokia, jog moka už Putino politiką Ukrainoje?
– Taip, tačiau reakcija dvejopa. Viena vertus, vyrauja patriotiškos nuotakos, susitelkimas aplink lyderį – tai gilios tradicijos Rusijoje. Kita vertus, akivaizdu, kad tiek Rusijai taikomos sankcijos, tiek blogėjanti Rusijos ūkio būklė daro poveikį žmonių gyvenimui, nes įplaukų į biudžetą mažėja, infliacija išaugo iki 7,5–8 proc. Kad žmonės nepatenkti, rodo ir prieš kelias savaites paskelbti apklausų duomenys. Per 60 proc. Rusijos piliečių yra nepatenkti Rusijos santykiais su ES. Taigi žmonės patiria nepatogumų, neturi garantijų, kas bus rytoj su jų įplaukomis, lėšomis bankuose.
– Viršūnių susitikime Velse NATO lyderiai Rusija pavadino grėsme – tai įvyko pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos. Kaip Jūs esate sutinkamas, kai bendraujate su Rusijos politiniu elitu, diplomatais? Kaip priešiškos organizacijos atstovas?
– Ne, niekas manęs priešu nevadina, tačiau šioks toks šaltukas jaučiasi. Nesutikau nė vieno žmogaus, išskyrus kraštutinių pažiūrų politikus, kurie jaustųsi patogiai dėlto, kas šiuo metu vyksta. Kalbu ne tik apie santykius su Europa, bet ir apie tai, kokius klausimus kelia daugelis Rusijos verslininkų, kultūros, meno atstovų, paprastų žmonių. Jie klausia: kas vyksta tarp dviejų artimų slavų tautų? O realiai vyksta karas. Iš pradžių tai dar buvo galima kažkaip užtušuoti, o dabar, kai per 800 tūkst. Ukrainos piliečių yra pasklidę po Rusiją ir perpasakoja tuos žiaurumus, skausmus, su kuriais jie susidūrė, bei kritikuoja tiek Maskvą, tiek Kijevą, realią situaciją slėpti sunku.
– Yra pasirašytas paliaubų susitarimas, kariniai veiksmai sustabdyti, nors pavienių susišaudymų dar yra. Ar tai reiškia laikiną Kremliaus atsitraukimą, ar tai vis dėlto taikomų sankcijų poveikis, ir jau galima kalbėti apie ilgą, skausmingą stabilizavimo procesą Rytų Ukrainoje?
– Tikimės, kad Rusija išmoko pamokas ir veiks kartu su ES siekiant stabilizuoti padėtį Ukarinoje. Kita vertus, mes akylai stebime realią situaciją ir Rusijos pasisakymus, apie tai, kad reikia išlaikyti įtaką Ukrainoje – istorinėje Rusijos erdvėje. Todėl esame realistai. Pirmiausia reikia kuo greičiau nutraukti ginkluotus veiksmus Rytų Ukrainoje, sukurti prielaidas saugumui, stabilizacijai ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų siekiant padėti Ukrainai tapti savarankiška, save išlaikančia valstybe.
