Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino Europos Sąjungą stabdyti nacizmo „šlovinimą“ Latvijoje ir Estijoje ir užsiminė, kad branduolinį ginklą turintis Iranas didžiausią strateginę grėsmę keltų Rusijai, o ne Europos Sąjungai (ES) ar JAV.
Kalbėdamas Europos žydų kongreso dalyviams, V. Putinas išreiškė nuostabą ir susirūpinimą dėl to, kad, priešingai negu kai kuriose kitose Europos šalyse, Latvijoje ir Estijoje esą ne tik nebaudžiami Holokausto neigėjai, bet ir šių valstybių valdžios pareigūnai „atvirai šlovina nacius ir jų sąjungininkus“, pranešė "Eubusiness.com".
V. Putinas pripažino, jog ir Rusijoje pastaraisiais metais pasitaiko pavienių antisemitizmo proveržių, tačiau pabrėžė, kad Estijoje nuo pat nepriklausomybės paskelbimo nebuvo nuteistas nė vienas nacių nusikaltėlis, o Latvijoje kiekvienais metais vyksta „Waffen-SS“ veteranų eitynės.
Rusijos prezidentas nepamiršo paminėti ir gegužės mėnesį plačiai nuskambėjusių įvykių Estijoje, kai buvo perkeltas vadinamasis Bronzinis kareivis. Jis teigė stebėjęsis tariamai neadekvačia ES institucijų reakcija į Talino „kario išvaduotojo“ paminklo pašalinimą.
V. Putinas savo kalboje minėjo ir Irano branduolinės programos problemą. Daugelį susirinkusių nustebino jo teiginys, kad branduolinį ginklą turintis Iranas visų pirma keltų strateginę grėsmę Rusijai, o ne ES ar JAV, pranešė "Haaretz.com". Irano raketos esą lengviau pasiektų Rusijos, o ne Vakarų Europos miestus.
Europos žydų kongreso pirmininkas Moshe Kantoras savo ruožtu paragino V. Putiną nepamiršti ankstesnio Rusijos įsipareigojimo minėti Tarptautinę holokausto dieną.
