Jo noras įsikišti į derybas veikiausiai dar šliūkštelės alyvos į ugnį, nes Vakarai mano, kad V. Putinas smarkiai prisidėjo prie įvykių Rytų Ukrainoje.
Vos prasidėjus konfliktui Ukrainos rytiniuose regionuose, Rusija įnirtingai neigė siunčianti karius ar ginklus į kaimyninę valstybę, tačiau V. Putinas pripažino, kad kažkiek rusų karių buvo išsiųsta į Ukrainą kariauti.
Paprašytas padėti pagreitinti apsikeitimo kaliniais procesą tarp Kijevo ir separatistinių prorusiškų respublikų, V. Putinas pareiškė: „Padarysiu viską, kas mano galiose.“
Toks jo pareiškimas pasirodė po susitikimo su ukrainiečių politiku Viktoru Medvedčiuku, palaikančiu su Kremliaus lyderiu artimus asmeninius santykius. Jis yra vienas iš Kijevo atstovų derybose su sukilėliais Rytų Ukrainoje.
„Pasikalbėsiu su Donecko ir Luhansko liaudies respublikų lyderiais. Tikiuosi, kad tai, ką siūlote, bus įgyvendinta kaip įmanoma greičiau“, – pareiškė V. Putinas, lankydamasis vienuolyne netoli Maskvos.
Pasak V. Medvedčiuko, Rytų Ukrainos separatistai nelaisvėje tebelaiko 152 ukrainiečių karius, o Kijevas yra pasirengęs atiduoti 306 belaisvius.
Pastarąjį kartą separatistai ir Kijevas kaliniais apsikeitė 2016 metais. Tąkart du Kijevo šalininkai buvo iškeisti į keturis separatistus.
Rusijos ir Ukrainos santykiai smarkiai pašlijo Maskvai 2014 metais aneksavus Juodosios jūros Krymo pusiasalį.
Maskva kaltinama separatistinio konflikto kurstymu rytiniuose Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose, kur per trejus metus žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Teigiama, kad nežymėtomis uniformomis vilkintys rusų kariai į Ukrainą kariauti vyko savo atostogų metu.
