Baltramiejus spalio 11 dieną sutiko pripažinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato. Šis žingsnis buvo džiugiai pasveikintas Kijeve, bet Maskva jį vadino „katastrofiniu“.
P. Porošenka, atykęs į Stambulą, kur vėliau susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pasirašė susitarimą, kuriame yra išdėstyti tolesni žingsniai, reikalingi gauti vadinamajam tomosui – oficialiam nutarimui dėl Ukrainos Bažnyčios autokefalijos.
„Ukrainos žmonių vardu esu labai dėkingas Jo Šventenybei ir visiems Ekumeninio patriarchato vyskupams už šį ypač svarbų ir išmintingą sprendimą atverti kelią į Dievą Ukrainos tautai ir jos Bažnyčiai“, – sakė P. Porošenka.
„Susitarimas, kurį šiandien pasirašėme, nustato sąlygas, kad pasiruošimai tomoso suteikimui būtų atlikti visiškai laikantis Ortodoksų Bažnyčios kanoninių taisyklių“, – pridūrė jis.
Be ti, prezidentas paskelbė „Twitter“ žinutę, kurioje rašė: „Šiandien – istorinė diena. Pasiekėme susitarimą dėl Ukrainos ir Ekumeninio patriarchato bendradarbiavimo, kurį ką tik pasirašėme su Jo Šventenybe.“
Šis procesas gali tapti svarbus per 2019 metų kovą vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus. P. Porošenka pastangas užsitikrinti tomosą veikiausiai stengsis pateikti kaip vieną iš svarbiausių argumentų jį perrinkti.
Patriarchatas yra įsikūręs savo istorinėje rezidencijoje Stambule, buvusiame Konstantinopolyje. Šis miestas anksčiau buvo Bizantijos imperijos sostinė, kol 1453 metais buvo užkariautas musulmonų turkų.
Baltramiejus I laikomas „pirmuoju tarp lygių“ ortodoksų patriarchų rate.
Tuo metu Maskvos patriarchatas, tvirtai remiamas Kremliaus, argumentuoja, kad techniniu požiūriu būtent jis administruoja daugumą Ukrainos stačiatikių parapijų ir perspėjo, kad Ukrainos Bažnyčios autokefalijos pripažinimas sukels sumaištį ortodoksų pasaulyje.
Šiuo metu Ukrainos stačiatikių bendruomenė yra skilusi į tris Bažnyčias, iš kurių viena yra pavaldi Maskvos patriarchatui. Tokią padėtį Kijevo vyriausybė laiko nepriimtina, juolab vykstant karui su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.
Ukrainos ir Rusijos santykiai yra smarkiai pašliję nuo 2014 metų, kai per protestus Kijevo gatvėse, rengtus integracijos su Europa šalininkų, buvo nuverstas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Vėliau tais metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir rėmė separatistus, įkūrusius niekieno nepripažintas „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje per konfliktą, iki šiol teberusenantį ir nusinešusį apie 10 tūkst. žmonių gyvybių.
