Antradienį paskelbtas milžiniškas pasaulio musulmonų tyrimas metė iššūkį Vakaruose paplitusioms nuostatoms sieti islamą su radikalizmu ir smurtu.
Apklausa, kurią per šešerius metus trijuose žemynuose atliko tyrimų agentūra „Gallup“, turėtų išsklaidyti Vakaruose paplitusį įsitikinimą, kad islamas pats savaime yra varomoji radikalizmo jėga.
Apklausa rodo, kad didžioji dauguma musulmonų smerkė 2001 metų rugsėjo 11-osios atakas prie Jungtines Valstijas ir vėlesnius teroristinius išpuolius, Vašingtone teigė šios studijos autoriai.
„Samuelis Harrisas (2004 metais) „The Washington Times“ sakė: atėjo laikas pripažinti, kad mes kovojame ne su terorizmu. Mes kovojame su islamu“, - per spaudos konferenciją sakė pagal šį tyrimą parengtos knygos „Kas kalba islamo vardu“ (Who Speaks for Islam) bendraautorė Dalia Mogadeh.
„Pono Harriso argumentas yra tas, kad religija yra pirmasis radikalizmo ir smurto variklis, - sakė ji. - Religija yra svarbi didžiulės musulmonų daugumos gyvenimo dalis, ir jeigu ji iš tikrųjų skatintų radikalizmą, tai būtų rimta problema“.
Tačiau tyrimas, per kurį apklaustų respondentų skaičius, „Gallup“ teigimu, yra ekvivalentiškas 90 proc. pasaulio musulmonų, parodė, kad plačiai paplitęs religingumas „nevirsta plačiai paplitusia parama terorizmui“, sakė „Gallup“ Musulmonų tyrimų centro direktorė D.Mogadeh.
Maždaug 93 proc. iš 1,3 mlrd. pasaulio musulmonų yra nuosaikūs ir tik septyni procentai yra politiškai radikalūs, rodo tyrimas, paremtas daugiau kaip 50 tūkst. interviu.
Daugumoje musulmoniškų šalių didžioji dalis musulmonų teigė, kad religija yra labai svarbi jų gyvenimo dalis - 99 proc. Indonezijoje, 98 proc. Egipte ir 95 proc. Pakistane.
2001 metų atakas prieš JAV toleravo tik 7 proc. iš 1 mlrd. apklaustų musulmonų, rodo tyrimas.
Nuosaikūs musulmonai smerkė rugsėjo 11-osios išpuolius Niujorke ir Vašingtone, nes buvo prarastos nekaltos gyvybės ir nužudyti civiliai gyventojai.
Tyrimas rodo, kad radikalai nėra nei religingesni už nuosaikius musulmonus, nei kilę iš skurdžios aplinkos ar pabėgėlių stovyklų.
„Radikalai yra geriau išsilavinę, turi geresnius darbus ir optimistiškiau vertina ateitį negu pagrindinės srovės musulmonai“, - sakė kitas iš minėtos knygos autorių Johnas Esposito.
„Ironiška tai, kad jie tiki demokratija labiau negu daugelis nuosaikiųjų, bet ciniškiau vertina galimybes kada nors ją įgyvendinti“, - sakė Džordžtauno Universiteto Vašingtone islamo studijų profesorius J.Esposito.
Knygoje „Kas kalba islamo vardu“ cituojama po rugsėjo 11-osios pasakyta JAV prezidento George‚o W.Busho kalba, kurioje jis klausė: „Kodėl jie mūsų nekenčia?“.
„Jie nekenčia... demokratiškai išrinktos vyriausybės“, - galimą atsakymą tada pateikė G.W.Bushas.
„Jie nekenčia mūsų laisvių - mūsų religijos laisvės, mūsų žodžio laisvės, mūsų laisvės balsuoti, burtis ir nesutikti vienam su kitu“, - sakė jis.
Tačiau tyrimas parodė, kad dauguma musulmonų, įskaitant ir radikalus, žavisi Vakarais dėl jų demokratijos, laisvių ir technologinės pažangos.
Jie nenori tik to, kad jiems būtų primetami vakarietiški būdai, teigiama tyrime.
„Musulmonai nori apsisprendimo teisės, o ne amerikiečių primestos ir apibrėžtos demokratijos. Jie nenori pasaulietinio režimo ar teokratijos. Dauguma jų trokšta demokratijos su religinėmis vertybėmis“, - sakė J.Esposito.
Šiame tyrime, kuris yra dalis „Gallup“ Pasaulio apklausos, kuria siekiama apklausti 95 proc. pasaulio gyventojų, dalyvavo musulmonai iš 40 šalių Afrikoje, Azijoje, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose.
