Šių dviejų šalių derybos lieka aklavietėje nuo balandžio 8 d., kai įsigaliojo paliaubos Pakistane žlugus vienam taikos derybų raundui, kuriuo bandyta užbaigti daugiau nei du mėnesius trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose.
Ši niūri JAV prezidento prognozė pasirodė po Irano naujienų agentūrų „Tasnim“ ir „Fars“ pranešimų, kad Teheranas per tarpininką Islamabadą Vašingtonui pateikė 14-os punktų pasiūlymą. „Tasnim“ teigimu, pasiūlyme numatyta baigti konfliktą visais frontais ir priimti naują susitarimą dėl pasaulio naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio.
„Netrukus peržiūrėsiu planą, kurį Iranas ką tik mums atsiuntė, tačiau negaliu įsivaizduoti, kad jis būtų priimtinas, nes jie dar nesumokėjo pakankamai didelės kainos už tai, ką per pastaruosius 47 metus padarė žmonijai ir pasauliui“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Su žurnalistais Floridos valstijos mieste Vest Palm Biče kalbėjęs JAV prezidentas atsisakė nurodyti, kas galėtų išprovokuoti naujus karinius veiksmus prieš Islamo Respubliką.
„Jei jie elgsis netinkamai, jei padarys kažką blogo; tačiau šiuo metu – pažiūrėsime. Bet tai yra galimybė, kuri gali išsipildyti, neabejotinai“, – sakė jis.
Šeštadienį aukšto rango Irano kariuomenės vadovybės pareigūnas Mohammadas Jafaras Asadi užsiminė, kad „naujas konfliktas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų yra tikėtinas“, pranešė naujienų agentūra „Fars“.
„Įrodymai rodo, kad Jungtinės Valstijos nesilaiko jokių pažadų ar susitarimų“, – pridūrė jis.
Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi Teherane diplomatams sakė, kad „sprendimas, ar rinktis diplomatijos kelią, ar tęsti konfrontaciją, priklauso Jungtinėms Valstijoms“.
Jo teigimu, Iranas yra „pasirengęs abiem keliams“.
Reikalavimus dėl branduolinės programos vadina veidmainiškumu
JAV naujienų portalas „Axios“ anksčiau šią savaitę pranešė, kad D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas paprašė į derybų darbotvarkę vėl įtraukti Teherano branduolinę programą.
Irano misija Jungtinėse Tautose (JT) atkreipė dėmesį į milžinišką JAV branduolinį arsenalą ir šeštadienį apkaltino Vašingtoną „veidmainišku elgesiu“ Irano branduolinės programos atžvilgiu.
„(Nėra jokių teisinių – ELTA) apribojimų urano sodrinimo lygiui, jei tai vykdoma pagal TATENA priežiūrą, kaip buvo Irano atveju“, – teigiama pranešime.
Nuo karo pradžios Iranas išlaikė tvirtą kontrolę Hormuzo sąsiauryje, užblokuodamas pagrindinius naftos, dujų ir trąšų srautus į pasaulio ekonomiką, o JAV įvedė atsakomąją blokadą Irano uostams.
Naftos kainos nuo karo pradžios šoktelėjo apie 50 proc.
Irano parlamento pirmininko pavaduotojas Ali Nikzadas teigė, kad pagal svarstomą įstatymo projektą dėl vandens kelio valdymo 30 proc. surinktų rinkliavų būtų skiriama karinei infrastruktūrai, o likusi dalis – ekonomikos plėtrai.
„Hormuzo sąsiaurio valdymas yra svarbesnis už branduolinių ginklų įgijimą“, – sakė jis.
Tuo metu šeštadienį tęsėsi kovos Libane, kur Izraelis surengė mirtinus smūgius, nepaisydamas atskiro paliaubų susitarimo su Irano remiama ginkluota grupuote „Hezbollah“.
Izraelio kariuomenė pranešė smogusi dešimtims „Hezbollah“ taikinių pietiniame Libane po evakuacijos įspėjimų devyniems kaimams.
Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė, kad per šiuos smūgius žuvo trys žmonės.
Savo ruožtu „Hezbollah“ teigė surengusi keletą atakų prieš Izraelio karius.
Vienas iš Izraelio smūgių buvo nukreiptas į Jaruno kaimą, kur, kariuomenės teigimu, buvo atakuotas „religinis pastatas“, kuri buvo apgadintas.
Prancūzijos katalikų labdaros organizacija „L'Oeuvre d'Orient“ teigė, kad Izraelio kariai sunaikino vienuolyną, priklausantį Dieviškojo Gelbėtojo seserims – graikų katalikų vienuolynui, su kuriuo ši labdaros organizacija yra susijusi.
Ekonominė žala Iranui
Vašingtone įstatymų leidėjai nesutarė, ar D. Trumpas praleido terminą, per kurį turėjo gauti Kongreso pritarimą karui.
JAV prezidento administracijos atstovai teigė, kad paliaubos sustabdė 60-ies dienų laikotarpį, po kurio pabaigos būtų reikalingas Kongreso leidimas, tačiau šį teiginį ginčijo opozicijoje esantys demokratai.
Ekonominė karo žala Iranui vis didėja: sumažėjo šalies naftos eksportas, o infliacija šoktelėjo virš 50 proc.
„Visi stengiasi ištverti, bet... jie palūžta“, – naujienų agentūros AFP žurnalistui, dirbančiam už Irano ribų, sakė 40-metis Teherano gyventojas Amiras.
„Didelių ekonominių padarinių dar nematome todėl, kad visi turėjo truputį santaupų. Jie turėjo šiek tiek aukso ir dolerių juodai dienai. Kai jos išseks, viskas pasikeis“, – pridūrė vyras.
ELTA primena, kad vasario 28 d. JAV ir Izraeliui pradėjus bombardavimo kampaniją prieš Iraną, pastarasis ne tik leidžia smogiamuosius dronus ir raketas į Persijos įlankos šalis ir Izraelį, bet ir iš esmės blokuoja laivybą Hormuzo sąsiauriu – gyvybiškai svarbiu pasaulio naftos ir dujų maršrutu.
Per šį karą žuvo tūkstančiai žmonių, pasaulio rinkos patyrė sukrėtimą, sutriko pagrindiniai laivybos maršrutai, smarkiai išaugo kuro kainos, vyriausybės ir ekspertai visame pasaulyje nerimauja dėl gresiančios didelės infliacijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
