Per kelias dienas trukusią kelionę po Persijos įlankos šalis be milžiniškų piniginių investicijų taip pat parodytas istorinis palankumas Sirijai ir atnaujintas optimizmas dėl Irano branduolinio susitarimo.
Per pirmąją savo antrosios kadencijos kelionę po užsienio šalis D. Trumpas pasirūpino 200 mlrd. dolerių (178,81 mlrd. eurų) vertės lėktuvų „Boeing“ užsakymu iš „Qatar Airways“ ir 600 mlrd. dolerių (536,43 mlrd. eurų) investicijomis iš Saudo Arabijos, įskaitant beveik 142 mlrd. dolerių (126,96 mlrd. eurų) vertės ginklus.
Pastarąjį susitarimą Baltieji rūmai apibūdino kaip didžiausią visų laikų ginklų sandorį.
D. Trumpas taip pat išreiškė optimizmą dėl naujo susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos ir nusprendė panaikinti dešimtmečius trukusias sankcijas Sirijai; tai matoma kaip istorinis diplomatinis posūkis.
„Aš tik galvoju, kad pardavimais užsiiminėja Jungtinių Valstijų prezidentas“, – šmaikštavo D. Trumpas per verslo apskritojo stalo susitikimą su Abu Dabio sosto įpėdiniu princu Khaledu bin Mohamedu bin Zayedu.
„Manau, kad turiu būti mūsų šalies palaikytojas“, – pridūrė jis.
JAE prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas gyrė tvirtą abiejų šalių partnerystę, kuri sustiprėjo vadovaujant D. Trumpui, ir pažadėjo per 10 metų į JAV ekonomiką investuoti 1,4 trln. dolerių.
Baltieji rūmai teigė, kad abi šalys taip pat pasirašė verslo sandorių už daugiau nei 200 mlrd. dolerių, įskaitant 60 mlrd. dolerių (53,64 mlrd. eurų) vertės partnerystę su Abu Dabio nacionaline naftos kompanija ir 14,5 mlrd. dolerių (12,96 mlrd. eurų) vertės „Etihad Airways“ lėktuvų „Boeing“ užsakymą.
Anot Baltųjų rūmų, šalys taip pat pasirašė susitarimą dėl dirbtinio intelekto (DI), pagal kurį JAE investuos į JAV duomenų centrus ir įsipareigos „toliau derinti savo nacionalinio saugumo taisykles su Jungtinėmis Valstijomis, įskaitant griežtą apsaugą, kad būtų užkirstas kelias JAV kilmės technologijų perkėlimui“.
„Esate nuostabi šalis. Esate turtinga šalis. Galite rinktis, bet aš žinau, kad jūs niekada nepaliksite mano pusės“, – vėlai ketvirtadienį paskelbus apie 1,4 trln. dolerių investicijas, kreipdamasis į JAE prezidentą teigė D. Trumpas.
„Tai didžiausia jūsų investicija, kokią kada nors esate padarę, ir mes tai labai vertiname“, – pridūrė jis, sakydamas, kad elgsis su JAE „nuostabiai“ ir kad šeichas Mohamedas yra „nuostabus žmogus, ir mums garbė būti su jumis“.
Sankcijų atšaukimas
JAE siekia tapti technologijų lydere, ypač DI srityje, kad padėtų diversifikuoti nuo naftos priklausomą ekonomiką.
Tačiau šie užmojai priklauso nuo galimybės naudotis pažangiomis JAV technologijomis, įskaitant DI lustus, jiems taikant griežtus eksporto apribojimus, už kuriuos, kaip pranešama, kovą vizito Vašingtone metu pasisakė JAE prezidento brolis ir žvalgybos vadovas šeichas Tahnoonas bin Zayedas (Tachnunas bin Zajedas).
Šios savaitės pradžioje D. Trumpas atšaukė tolesnes DI lustų eksporto kontrolės priemones, kurias jo pirmtakas nustatė siekdamas apsunkinti Kinijos galimybes naudotis pažangiomis technologijomis.
Vėliau penktadienį D. Trumpas aplankė Abraomo šeimos namus.
2023 metais atidarytame komplekse įrengta mečetė, bažnyčia ir pirmoji oficiali šalies sinagoga, siekiant skatinti religijų sambūvį musulmoniškoje šalyje.
Per savo pirmąją kadenciją 2020-aisiais D. Trumpas inicijavo Abraomo susitarimus, kuriais Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas normalizavo santykius su Izraeliu – tai buvo pirmosios tą padariusios arabų šalys per pastaruosius dešimtmečius.
„Trilijonai dolerių“
Saudo Arabijoje, Katare ir JAE D. Trumpas buvo sutiktas prabangiai ir atsakydamas parodė pagarbą arabų šalių lyderiams.
Jis teigė, kad jis ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas „labai patinka vienas kitam“ – tai ryškus kontrastas Saudo Arabijos ir JAV santykiuose, kurie buvo šalti jo pirmtako Joe Bideno kadencijos pradžioje.
Jis sakė, kad kelionė padėjo užtikrinti „trilijonus dolerių“, tačiau Persijos įlankos lyderių dosnumas taip pat sukėlė ginčų: Kataras prieš vizitą D. Trumpui pasiūlė prabangų lėktuvą, kuris buvo skirtas prezidento, o vėliau – asmeninėms reikmėms, o D. Trumpo oponentai demokratai apkaltino jį akivaizdžia korupcija.
Per sandorių pilną kelionę taip pat įvyko svarbių diplomatinių pokyčių. D. Trumpas tapo pirmuoju JAV prezidentu per 25 metus, susitikusiu su Sirijos vadovu, šiuo atveju Ahmedu al Sharaa, po to, kai po Saudo Arabijos princo Mohammedo ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano raginimų paskelbė apie sankcijų karo draskomai šaliai panaikinimą.
Vizito Katare metu D. Trumpas pareiškė, kad esama arti susitarimo dėl Irano branduolinės programos, dėl kurio būtų išvengta karinių veiksmų. Po pareiškimo smuko naftos kainos.
Nebuvo pareiškimų apie proveržį dėl karo Gazos Ruože, dėl kurio tarpininkauja Kataras, o D. Trumpas pakartojo teiginius, kad Vašingtonas turėtų „užimti“ Gazos Ruožą ir paversti ją „laisvės zona“.
Tačiau Abu Dabyje jis pripažino, kad „daug žmonių badauja“ Gazos Ruože, kuris jau daugiau kaip du mėnesius kenčia nuo pagalbos blokados, ir pažadėjo „pasiekti, kad tuo būtų pasirūpinta“.
Penktadienį D. Trumpas pridūrė, kad norėtų kuo greičiau susitikti su Rusijos prezidentu, po to, kai Vladimiras Putinas praleido tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas Stambule, kuriose D. Trumpas sakė norįs dalyvauti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
