Didžiausias Amerikos degalų koncernas „ExxonMobil“ įtvirtina „Gazprom“ išstūmimo iš Europos kampanijos forpostus. Tie forpostai yra Lenkijoje ir Vengrijoje.
Matyt, Amerikos verslo magnatai nusprendė, kad Lenkija yra patraukli vieta investuoti. Didžiausia pasaulyje amerikiečių biržos degalų bendrovė „ExxonMobil“ iš Teksaso (atsiliekanti tik nuo Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“) Lenkijoje įsigijo penkias koncesijas dujingųjų skalūnų telkiniams žvalgyti ir tirti.
Amerikiečiai prie Lenkijos rytinės sienos
Į „ExxonMobil“ išduotas koncesijas įtrauktos Palenkės ir Liublino vaivadijų vietovės. 2008 metais Varšuvoje užregistruota Teksaso koncerno antrinė bendrovė „ExxonMobil Exploration and Production Poland“ pirmuosius pradinius tyrimus ketina pradėti Liublino vaivadijoje Verbkovicų (Werbkowice) valsčiaus apylinkėse netoli Zamostės miesto. Savaitraščiui „Gazeta Polska“ neoficialiai pavyko sužinoti, kad išgręžus bandomuosius gręžinius bus galima nustatyti juodųjų skalūnų telkinio dydį; jau dabar žinoma, kad šių uolienų yra 4 tūkstančių metrų gylyje. Vėliau ketinama nustatyti, kiek jie turi dujų ir kokiais technologiniais metodais jas būtų galima eksploatuoti. Žvalgymo darbus numatoma pradėti 2010 metų antroje pusėje, ir jie turėtų trukti trejus metus. Kiek vėliau amerikiečiai iš „ExxonMobil Exploration and Production“ žvalgymus išplės į Liublino Tomašuvo (Tomaszów Lubelski), Miončyno, Labunės, Krynicos, Bachanės, Hrubiešovo ir Sitno apylinkes. Palenkės vaivadijos vietovės, kurias „ExxonMobil“ atstovai taip pat laiko itin perspektyviomis, savo eilės turės dar kiek palaukti.
XXI amžius – žydrųjų degalų šimtmetis?
Koncerno „ExxonMobil“ skaičiavimais, iki 2020 metų energijos poreikis pasaulyje išaugs mažiausiai 40 procentų. Jeigu atitinkamai neišaugs energijos gamyba, išsivysčiusios šalys negalės išlaikyti dabartinio ekonomikos lygio, o vargingos šalys bei visuomenės nepasieks civilizacinės pažangos. Būtina ne tik kurti energiją taupančias technologijas, bet ir visų pirma plėtoti energijos šaltinių gamybą. „ExxonMobil“ atstovų nuomone, iš alternatyvių energijos šaltinių daug tikėtis neverta, nes jie yra mažai produktyvūs, labai brangūs ir jiems reikia etatistinių sprendimų, t. y. nuolatinio ir labai didelio papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto. Alternatyvi energija gali tik papildyti energetinį balansą. Išimtį kai kuriose vietose sudaro tik geoterminė energija. „ExxonMobil“ ekspertai mano, kad XXI amžiuje pagrindinis energijos šaltinis bus gamtinės dujos, mat jos, turint reikiamų gavybos ir perdirbimo technologijų, nekelia ekologinės grėsmės. Todėl „ExxonMobil“, regis, pamažu pereina nuo naftos prie dujų – pavyzdžiui, atsisako kai kurių naftos perdirbimo įmonių, investuoja į dujų elektrines, suskystintų dujų gamybą, laivus šioms dujoms gabenti ir t. t. Jau dabar Teksaso gigantas kasdien parduoda apie 11 milijardų kubinių metrų dujų – pradedant didmenininkų ir tiekėjų namų ūkiams tinklais ir baigiant stambiais pramoniniais vartotojais: elektrinėmis, chemijos įmonėmis ir t. t. Be to, koncernas kasdien parduoda apie 1 milijoną barelių suskystintų dujų. Tačiau poreikis pasaulio rinkose auga, ir po kelerių metų tokio kiekio bus per mažai, net jeigu dujas bus pradėta eksploatuoti iš naujų telkinių Katare, Kuveite ir Centrinėje Azijoje. Todėl Teksaso koncernas (kaip ir keletas kitų amerikiečių firmų) vis daugiau reikšmės teikia nekonvencinių dujingų telkinių žvalgymui. Tokie telkiniai jau dabar JAV leidžia visiškai aprūpinti vidaus dujų rinką.
Viltis – nekonvenciniai telkiniai
Pastaruosius dvejus metus „Exxon Mobil“ vis daugiau investuoja į nekonvencinių dujų žvalgymą ir gavybą. 2009 metais koncernas įsigijo žinomą JAV įmonę „XTO Energy“, kuri iki tol buvo viena svarbiausių JAV dujų rinkos žaidėjų. Šis sandėris kainavo brangiai, ir jis buvo finansuojamas „ExxonMobil“ akcijomis: už vieną XTO akciją buvo mokama 0,7089 Teksaso koncerno akcijos. „ExxonMobil“ taip pat perėmė 10 milijardų dolerių „XTO Energy“ įsiskolinimus. Ekspertų nuomone, toks žingsnis buvo teisingas, nes „XTO Energy“ disponuoja daugiau kaip 1,27 milijardo kubinių metrų žydrojo kuro, gaunamo iš nekonvencinių JAV šaltinių. Be to, XTO turi didžiulę pramoninės dujų gavybos iš šių šaltinių patirtį – tiek skalūninių dujų (shell gas), tiek uolienų porose esančių dujų (tight gas), tiek ir iš anglių telkinių gaunamo metano. XTO disponuoja geriausiomis technologijomis ir specialistais. Visa tai labai pravers „ExxonMobil“ veiklos plėtrai užsienyje ir padės vykdyti iš dalies jau pradėtus įgyvendinti dujų žvalgymo planus – taip pat Europoje. Visų pirma – Lenkijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje.
Žydrasis kuras prie žydrojo Dunojaus
Pirmiausia amerikiečiai atvyko prie Dunojaus. Vengrijos degalų koncernas MOL ir viena „ExxonMobil“ antrinė įmonė pasirašė susitarimą dėl Mako Trough dujingųjų skalūnų telkinio Vengrijoje bendro eksploatavimo. Ši sutartis visų pirma numatė bendrą abiejų bendrovių techninę telkinio studiją, kuri buvo įgyvendinama jau 2007 metais. Dabar pradėta įgyvendinti tiriamoji gavybos programa, kuri aprėps du Mako Trough 1500 kvadratinių kilometrų ploto skalūnų uolienų blokus (106 ir 107). Investiciją finansuoja „ExxonMobil“, kuriam priklauso 50 procentų šios verslovės. Jau išgręžti pirmieji 4,3 tūkstančio metrų gylio gavybos gręžiniai; šiuo metu jie yra testuojami ir vertinamas dujingųjų skalūnų telkinio dydis. Vengrijos koncernas MOL dalyvauja įgyvendinant dar vieną amerikiečių dujų programą. Ją taip pat pradėjo „ExxonMobil“, 2007 metų balandį pasirašęs sutartį su kita JAV firma – „Falcon Oil and Gas“ bei jos antrine įmone „TXM Exploration and Production LCC“ dėl plėtros ir skalūnų eksploatavimo. MOL perėmė 50 procentų šios programos, įgyvendinamos 750 kvadratinių kilometrų plote. 75 milijonų dolerių pirmojo darbų etapo išlaidas MOL ir „ExxonMobil“ pasidalijo perpus. Tikimasi, kad maždaug po trejų ketverių metų šios abi investicijos leis pradėti nekonvencinių dujų gavybą pramoniniu mastu.
Dujų karas su rusais
Degalų ir energijos pramonės konsultavimo firmos „Wood Mackenzie“ analitikų nuomone, Vengrija yra „ExxonMobil“ forpostas išstumiant „Gazprom“ iš Europos rinkos. Teksaso koncerno atstovai taip pat neslepia siekiantys sustabdyti Rusijos dujų ekspansiją Europoje. Tiesą sakant, „Gazprom“ ir „ExxonMobil“ konkurencija tampa vis panašesnė į ekonominį karą. Rusijos koncerno viceprezidentas Aleksandras Ananienkovas paskelbė, kad „Gazprom“ nori užbaigti derybas su „ExxonMobil“ dėl Sachalino-1 telkinio dujų, kurios turėtų būti skirtos vien Rusijos rinkai, pirkimo. Tačiau amerikiečių planai buvo visai kiti. „ExxonMobil“, į Sachalino telkinių eksploatavimą jau investavęs 6 milijardus dolerių, norėjo iš šių telkinių gautas dujas eksportuoti į Kiniją, kur ši žaliava yra tris kartus brangesnė nei Rusijoje. Tačiau amerikiečių planus blokuoja „Gazprom“, tvirtindamas, kad iš telkinių, kurių eksploatavimo koncesiją įsigijo „ExxonMobil“, gauta žaliava esą reikalinga Rusijai Tolimuosiuose Rytuose. Neseniai premjeras Vladimiras Putinas iškilmingai atidarė 1,8 tūkstančio kilometrų ilgio dujotiekio, sujungsiančio Sachalino gavybos plotus su Vladivostoku, statybą. Milžiniška 11 milijardų dolerių suma įvertintos investicijos įgyvendinimą planuojama baigti 2012 metais, kai Rusija Vladivostoke ketina surengti Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumui priklausančių valstybių vadovų susitikimą. Kalbėdamas statybos atidarymo ceremonijoje, V. Putinas parėmė „Gazprom“ poziciją: „Dujos iš Rytų Sibiro ir Tolimųjų Rytų telkinių turi būti naudojamos visų pirma Rusijos rinkoje“, – pareiškė jis. „Wood Mackenzie“ analitikai neabejoja, kad tai yra spaudimas „ExxonMobil“. O Michailas Krutichinas iš „RusEnergy“ konsultavimo firmos patvirtino, jog „Gazprom“ neleis, kad iš jo būtų atimta dujų rinkos lyderio pozicija. Amerikiečių nuomone, ant kortos statomas „Gazprom“ dujų eksporto iš Rusijos monopolis, kuris šiam valstybiniam koncernui buvo formaliai suteiktas prieš trejus metus. Tada į šį monopolį liko neįtrauktos tik trys išimtys – sutartys su Vakarų koncernais, pasirašytos dar prezidentaujant Borisui Jelcinui. Dabar teisę eksportuoti dujas iš Rusijos jau teturi tik „ExxonMobil“. Šią teisę prarado koncernai „Shell“ ir BP: jie perleido nusipirktų telkinių Sachaline ir Sibire valdymą „Gazprom“, nes Maskva grasino atimsianti jiems koncesijas ekologinės žalos dingstimi. „ExxonMobil“ taip pat gali netekti koncesijos, mat Rusijos valdžia neseniai nusprendė, kad amerikiečių koncernas vėluojąs vykdyti investavimo įsipareigojimus. Tačiau, tarptautinių analitikų nuomone, tai tėra tik pretekstas išstumti amerikiečius iš Sachalino neišmokant kompensacijos. Ligšiolinė patirtis rodo, kad jeigu Maskva ko nors nori, tai su užsienio partneriu nustoja skaitytis. Bet šį kartą partneris toks galingas, kad iššūkį priima – pradžiai kurdamas naujos dujų galybės Europos šalyse pagrindus ir brėždamas „Gazprom“ išstūmimo iš šios rinkos perspektyvą.
Teresa Wójcik
