Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Praėjusieji metai švedams buvo įsimintini dėl parlamento rinkimų rezultatų – ultradešinioji Švedijos demokratų partija tapo politiniu veidu. Neramumai tarptautinėje erdvėje ir ekonomiškai silpnos euro zonos šalys turėjo neigiamos įtakos Švedijos ekonomikai. 2014-aisiais net trečdaliu padaugėjo švedų, jaučiančių simpatiją vegetarizmui. Tokius įvykius ir reiškinius, apžvelgdama Švedijos 2014-uosius, išskiria LRT radijo korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė.
Rugsėjo mėnesį Švedijos demokratų partija per rinkimus gavo sau rekordiškai daug mandatų ir tapo trečia didžiausia šalies parlamentine partija.
„Po tokių rezultatų iš politikos pasitraukė du stipriausi ministrai – Fredrikas Reinfieldas ir Andersas Borgas. Tai socialiniuose tinkluose buvo įvardijama kaip didžiausia netektis Švedijai. Krizė, ištikusi vyriausybę, kai valdantiesiems socialdemokratams nepavyko patvirtinti savo biudžeto po daugumos balsavimo „prieš“, taip pat yra įsimintinas 2014 metų įvykis. Tokio politinio nestabilumo šalis nematė jau keletą dešimtmečių“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Meidutė-Strazdauskienė.
Pasak jos, ultradešinioji Švedijos demokratų partija su savo antiimigracine politika tapo 2014 metų Švedijos politiniu veidu. Sakoma, kad 2015-aisiais jų vaidmuo politikoje turėtų sumažėti, tam esą daro įtaką partijos lyderio Jimmie Akessono pasitraukimas iš politinio gyvenimo dėl pablogėjusios sveikatos.
„Dėl visiško fizinio išsekimo nedarbingumo pažymėjimo data jau du kartus pratęsta, gydytojai numato kelių mėnesių reikalaujančią reabilitaciją. Keletas pakeitimų, kuriuos priėmė vyriausybė, ieškodama kompromisų dėl biudžeto patvirtinimo, taip pat apriboja Švedijos demokratų [partijos atstovų] įtaką ir dar labiau juos izoliuoja“, – sakė V. Meidutė-Strazdauskienė.
Šalies ekonomika, pasak LRT radijo korespondentės, 2014-aisiais buvo patenkinama, tačiau ne tokia gera, kaip prognozavo specialistai: „Neramumai tarptautinėje erdvėje ir vis dar ekonomiškai silpnos euro šalys, ypač nukentėjusios ekonominės krizės metais, taip pat daro neigiamą įtaką Švedijos ekonomikai. Daugelis mano, kad tikroji ekonominė krizė Švediją ištiks būtent 2015-aisiais: naujoji vyriausybė kalba apie didesnius mokesčius, o gyventojų būsto paskolos vis auga.“
Lapkritį publikuotos Migracijos tarnybos prognozės 2015-iesiems apie planuojamą priimti rekordiškai didelį karo pabėgėlių skaičių išgąsdino gyventojus ir valstybės tarnautojus.
„95 tūkst. prieglobsčio prašančių žmonių vienai šaliai įvardijama kaip pavojinga ir ekstremali imigracijos politika. Panašu, jog šios prognozės neliks tik kalbomis, savivaldybės sparčiai ruošia būstus karo pabėgėliams, o įstaigos – vietas mokyklose, įdarbina tūkstančius naujų tarnautojų. Vietinių gyventojų ir imigrantų santykiai šalyje aštrėja, įvairios apklausos taip pat rodo juos esant diskriminuojama visuomenės dalimi“, – teigia LRT radijo korespondentė Švedijoje.
2014-aisiais net trečdaliu padaugėjo žmonių, jaučiančių simpatiją vegetarizmui. „41 proc. apklaustųjų 2015-aisiais žada bent tris kartus per savaitę sąmoningai atsisakyti mėsos patiekalų. Tokiam gyventojų pasirinkimui įtakos turi propaguojama ekologija, sveika gyvensena ir gyvūnų teisių gynėjai“, – pastebi V. Meidutė-Strazdauskienė.
Praėję metai turtingi reikšmingų įvykių, pasak LRT radijo korespondentės, buvo ir Švedijos karališkajai šeimai.
„2014-ųjų vasarį gimė princesė Leonore, princesės Medeleine ir jos sutuoktinio Chriso O`Neillo pirmagimė. Vasarą princas Carlas Philipas susižadėjo su savo išrinktąja Sofija Helkvist. 2015-ieji laukia ne ką mažiau džiaugsmingi: karališkosios Carlo Philipo ir Sofijos vestuvės įvyks birželį, o neseniai paskelbta žinia apie laukiamą dar vieną princesės Medeleine atžalą, gimsiančią 2015-ųjų vasarą“, – portalui LRT.lt pasakojo V. Meidutė-Strazdauskienė.
