Mokslininkai mano, kad šios atrastos dėmės yra susijusios su cheminių reakcijų metu susidariusiais mineralais, kurie gali būti susiję su senovės Marso mikrobais. Gali būti, kad mineralai susidarė natūralių geologinių procesų metu, tačiau spaudos konferencijoje NASA pareiškė, kad šie atrasti objektai gali būti aiškiausi kada nors rasti gyvybės požymiai.
Potencialūs gyvybės pėdsakai
Šie atradimai yra pakankamai reikšmingi, kad atitiktų NASA kriterijus, vadinamais „potencialiais biorodikliais“, tačiau reikia daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, ar jie yra biologinės kilmės.
„Anksčiau nieko panašaus nebuvome matę, todėl tai itin svarbu“, – pabrėžė planetų mokslininkas Sanjeev Gupta.
„Uolose aptikome požymių, kurie, jei būtų rasti Žemėje, galėtų būti paaiškinami mikrobiologiniais procesais. Mes nesakome, kad radome gyvybę, bet sakome, kad tai mums suteikia labai rimtą kryptį, ko reiktų siekti“, – pridūrė jis.
NASA mokslo misijų direktorato atstovė dr. Nicola Fox atradimus palygino su fosilija: „Tai tarsi matyti fosiliją. Galbūt tai nesuvalgyto maisto likučiai, o gal jau suvirškintos medžiagos pėdsakai – ir būtent tai mes matome.“
Vienintelis būdas patvirtini arba paneigti, ar mineralai buvo sukurti mikroorganizmų, būtų pargabenti uolienas į Žemę tyrimams. NASA ir ESA jau yra pasiūliusios tokią misiją, tačiau jos ateitis neaiški: dėl JAV kosmoso agentūros biudžeto karpymų ši programa gali būti atšaukta.
Kol kas mėginiai, surinkti „Perseverance“ zondo, saugomi specialiuose kanistruose ir yra palikti Marse. Mokslininkai viliasi, kad artimiausiu metu jie bus pargabenti į Žemę.
Marsas – kadaise gyvybei tinkama planeta?
Šiandien Marsas – šalta ir sausa dykuma. Tačiau įrodymai rodo, kad prieš milijardus metų jis turėjo tankią atmosferą ir vandens. Dėl to Marsas išlieka viena perspektyviausių vietų ieškoti praeities gyvybės.
Nuo 2021 m. ant Marso paviršiaus veikiantis „Perseverance Rover“ tyrinėja Jezero kraterį – senovinį ežerą, į kurį kadaise įtekėjo upė. Būtent čia ir buvo aptiktos neįprastos, maždaug 3,5 mlrd. metų senumo, molio uolienos.
„Manome, kad tai, ką radome, yra įrodymas, kad ežero dugne susikaupusiame dumble vyko cheminės reakcijos, kurios, atrodo, vyko tarp paties dumblo ir organinių medžiagų, ir šie du komponentai, reaguodami, sudarė naujus mineralus“, – paaiškino dr. Joel Hurowitz, „Preserverance“ misijos mokslininkas ir pagrindinis straipsnio autorius.
Mokslininkai taip pat neatmeta galimybės, kad šiuos mineralus galėjo suformuoti natūralūs procesai be mikrobų. Tačiau tam būtų reikėję aukštos temperatūros, o tyrimai nerodo, jog uolienos būtų kaitintos.
„Mes nustatėme keletą sunkumų, susijusių su nebiologiniais procesais, bet negalime jų visiškai atmesti“, – sakė dr. J. Hurowitz.
Kol sprendimas dėl pargabenimo misijos dar svarstomas, mokslininkams lieka tik laukti ir tikėtis, kad uolienos juos pasieks.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
