Naujos sudėties parlamente atsiras nauja politikų karta. Čia dirbs daugiau jaunesnių žmonių, bus daugiau moterų ir etniškai skirtingų žmonių.
Prognozuojama, kad pokyčiai bus tokie dideli, kad kai kurie apžvalgininkai juos lygina su 1958-aisiais metais, kai pereita prie prezidentinės sistemos, ar net su 1945-aisiais, kurie laikomi pokarinės Prancūzijos demokratijos gimimu.
Tačiau dar visai neseniai visa tai būtų buvę sunkiai įsivaizduojama. Apie patį E.Macroną prieš trejus metus beveik niekas nežinojo. Ir iš pradžių vargiai kas galėjo patikėti, kad jis turi šansų tapti Prancūzijos prezidentu. O dabar jo vos prieš 15 mėnesių įkurta partija „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) iškilo pasinaudodama visuotiniu pokyčių noru.
„Man tai kaip mokslinės fantastikos filmas“, – anksčiau šią savaitę agentūrai AFP rinkimų kampanijos metu Paryžiuje sakė REM kandidatė Beatrice Failles (Beatris Fel).
Prognozuojama, kad REM laimės 400-470 vietų 577 vietų parlamente. Tai būtų didžiausia laimėta dauguma pokario metu ir suteiktu E. Macronui laisvę įgyvendinti savo verslo sektoriui palankią programą.
Sekmadienį prancūzai balsuoja antrame parlamento rinkimų ture. Pirmąjį triuškinamai laimėjo REM.
Tuo tarpu labiausiai, kaip prognozuojama, turėtų nukentėti socialistai, nes žmonės nori atsikratyti veidų, siejamų su ne vienerius metus fiksuotu aukštu nedarbu, teroro aktais ir tautos pasitikėjimo praradimu.
Apklausos rodo, kad penkerius metus valdžioje buvę socialistai, turėję beveik 300 vietų, gali gauti vos 20 mandatų.
Prancūzijoje per antrąjį parlamento rinkimų turą aktyvumas yra sumažėjęs
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijoje per antrąjį parlamento rinkimų ratą sekmadienį yra ryškiai mažesnis palyginus su buvusiu prieš penkerius metus, rodo oficialioji statistika.
Iki vidurdienio balsavo tik 17,75 proc. rinkėjų, kai 2012 metais tuo metu aktyvumas buvo 21,41 proc., o šiemet per pirmąjį turą birželio 11 dieną – 19, 24 proc.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas balsavo parlamento rinkimuose
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) balsavo sekmadienį šalyje vykstančiame antrame parlamento rinkimų ture, po kurio, kaip manoma, jo jaunutė partija gaus didžiulę daugumą parlamente.
Minios žmonių susirinko į šiaurinį pakrantės miestelį Le Tukė, kur sekmadienio rytą balsavo šalies vadovas.
Tuo tarpu ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) balsavo Havro uoste. O Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) savo balsą atidavė Enan Bomono miestelyje, kuriame siekia būti išrinkta į parlamentą.
Pirmajame rinkimų ture balsavo mažiau nei pusė iš 47,5 mln. balso teisę turinčių Prancūzijos piliečių.
Prognozuojama, kad naujos sudėties parlamente atsiras nauja politikų karta. Čia dirbs daugiau jaunesnių žmonių, bus daugiau moterų ir etniškai skirtingų žmonių. Manoma, kad vos prieš 15 mėnesių įkurta E.Macrono partija „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) REM laimės 400-470 vietų 577 vietų parlamente. Tai būtų didžiausia laimėta dauguma pokario metu ir suteiktu E. Macronui laisvę įgyvendinti savo verslo sektoriui palankią programą.
Manoma, kad konservatyviosios Respublikonų partijos kandidatai suformuos didžiausią opozicijos grupę – apie 70-110 vietų, rodo apklausos.
Tuo tarpu labiausiai, kaip prognozuojama, turėtų nukentėti socialistai, nes žmonės nori atsikratyti veidų, siejamų su ne vienerių metus fiksuotu aukštu nedarbu, teroro aktais ir tautos pasitikėjimo praradimu.
Apklausos rodo, kad penkerius metus valdžioje buvę socialistai, turėję beveik 300 vietų, gali gauti vos 20 mandatų.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
