REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekspertai pažymi, kad besitęsianti dabartinė pakartotino skiepijimo nuo koronaviruso politika yra „nepatvari strategija“. Nepaisant to, kol kas nieko geriau negu revakcinavimas esamais skiepais kovoje su pandemija nėra sugalvota, tačiau kai kurie mokslininkai jau ragina peržiūrėti dabartinę skiepijimo tvarką.

Ekspertai pažymi, kad besitęsianti dabartinė pakartotino skiepijimo nuo koronaviruso politika yra „nepatvari strategija“. Nepaisant to, kol kas nieko geriau negu revakcinavimas esamais skiepais kovoje su pandemija nėra sugalvota, tačiau kai kurie mokslininkai jau ragina peržiūrėti dabartinę skiepijimo tvarką.

REKLAMA

Sausį Izraelis pradėjo siūlyti daliai savo gyventojų pasiskiepyti nuo koronaviruso ketvirtąjį sykį, netrukus apie tokius planus paskelbė ir Čilė. Graikija siūlys ketvirtąjį skiepą žmonėms su silpnesne imunine sistema. Didžiosios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ar Didžiąją Britaniją, taip pat svarsto galimybes, nors vietos ekspertai kol kas ir nepalaiko tokios idėjos.

Šiuo atveju įvardijama problema siejasi labiau su ateities perspektyvomis, kuomet žmonijai reikės išmokti kovoti su vis atsinaujinančiomis koronaviruso atmainomis. Antroji milžiniška problema – neskiepijama didelė dalis žmonijos, kur susidaro tinkama terpė išplisti ir mutuoti virusui. Tokiu atveju, anot ekspertų, „booster“ (pakartotinas skiepijimas) skiepų strategija pradeda kelti abejonių.

REKLAMA
REKLAMA

Maža to, kad dar nėra mokslinio konsensuso dėl tęstinio skiepijimo (4 ir tolimesnių skiepų nuo koronaviruso) naudos įrodymų, atsiranda vis daugiau kalbančių apie tokios politikos negebėjimą stabdyti pačios pandemijos.

REKLAMA

„Skiepas po skiepo nedideliame šalių kiekyje neužbaigs pandemijos, jeigu milijardai išlieka visiškai neapsaugoti“, – šią savaitę pareiškė Pasaulio Sveikatos Organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghereyesusas.

Įvairių šalių ekspertai sutinka, kad kas kelis mėnesius kartojamas reguliarus skiepijimas niekaip neprisideda prie strategijos, kuri veiktų globaliu mastu, net jeigu kai kurios šalys ir bando pasiekti savų tikslų vedami tokio mąstymo.

Sugriuvęs planas paskiepyti 40 proc. pasaulio populiacijos

Dabar per pasaulį einanti milžiniška omikron atmainos banga prasidėjo, tikėtina, Pietų Afrikoje. Tai yra šalis, kuri negali pasigirti bent kiek saugiu pasiskiepijimo nuo koronaviruso lygiu. Ir tai dar sykį simbolizuoja per visą pandemiją PSO vadovo kartojamų žodžių „niekas nebus saugus tol, kol visi nebus saugūs“ prasmę.

REKLAMA
REKLAMA

Pietų Afrikos vyriausybės patarėjas vakcinacijos klausimais Shabiras Madhis pareiškė, kad ši mintis vis dar nepasiekia tų šalių, kurios svarsto reguliarų skiepijimo kartojimą.  „Tai yra labai trumparegiška“, – kalbėjo jis „Politico“, kuomet buvo paklaustas apie ketvirtąjį ir tolimesnius skiepus nuo koronaviruso.

„Aš iš tiesų nemanau, kad tas „booster“ dozes didžiajai populiacijos daliai pasirinkusios šalys turi aiškų tikslą – nebent jos iš tiesų tiki, kad gali kažkaip išnaikinti virusą ir laikyti sienas uždarytomis likusiam pasauliui, juk kitaip ateis kitos atmainos“, – aiškino jis.

JK skiepijimo patariamojo komiteto pirmininkas Andrew Pollardas taip pat neseniai pareiškė, kad skiepyti kiekvieną planetos gyventoją kas šešis mėnesius „nėra nei įperkama, nei tvaru“. „Mes net nesugebėjome vakcinuoti visų Afrikoje nors viena doze, taigi mes tikrai nepasiekėme taško, kuomet ketvirtoji dozė taps prieinama visiems“, – aiškino A. Pollardas BBC.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, kad vakcinų gamintojai didina savo gamybos pajėgumus, jų trūkumas lėmė tikslo iki 2021-ųjų pabaigos vakcinuoti bent 40 proc. pasaulio gyventojų nesėkmę. PSO ekspertai tikisi, kad 70 proc. pasaulio gyventojų trimis dozėmis paskiepyti gali būti įmanoma iki 2022-ųjų vidurio.

Dėl šios priežasties yra kritikuojamas ir kai kurių šalių pasirinkimas skiepyti visus gyventojus ketvirtąja doze. Tokiu atveju vakcinų pasiskirstymas eilinį sykį išsikreips, gali vėl likti „baltų dėmių“ pasaulio žemėlapyje, kur dėl menko skiepijimo naujasis koronavirusas gali mutuoti į naujas, ne taip stipriai vakcinų paveikiamas atmainas.

Pažymi, kad jau trečiasis skiepas pakankamai užtikrina apsaugą

Izraelis remiasi savo mokslininkų duomenimis, kurie rodo, kad po ketvirtosios „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės ženkliai išauga antikūnų kiekis. Tačiau kitų šalių ekspertai abejoja ketvirtosios dozės efektyvumu. Infekcinių susirgimų gydytojas iš Pietų Afrikos Richardas Lessellsas aiškina, kad jo šalyje nuolatinis „booster“ vakcinų naudojimas „nesuteiks efektyvios strategijos siekiant apriboti infekcijos plitimą“.

REKLAMA

Jungtinės Karalystės valdžios patariamosios grupės mokslininkai taip pat tvirtina, kad jau vieno „booster“ skiepo (trečiojo skiepo) užtenka užtikrinti aukštą apsaugos lygį nuo sunkios ligos eigos, todėl „nėra skubios būtinybės įvesti antrąją „booster“ dozę“.

Imunologas Davidas Martinezas, dalyvavęs „Johnson&Johnson“ ir „Moderna“ vakcinos pirminiame kūrimo etape, pritaria šiai nuomonei. „Vakcinos vis dar gerai saugo nuo sunkios ligos eigos, kas ir yra pagrindinis vakcinų tikslas“, – aiškino jis. Jis taip pat pažymėjo, kad situacija pasikeistų, jeigu vakcina galėtų efektyviau stabdyti mutavusio viruso plitimą.

Jo teigimu, „niekas neturi orakulo burbulo, kad galėtų nuspėti, kaip dažnai reikia skiepytis“. Tam esą reikėtų remtis turimais duomenimis ir jais remiantis prognozuoti galimą viruso plėtros eigą. Mokslininkas patikino, kad pagal dabartinius turimus duomenimis esamas skiepijimas „gana gerai“ susitvarko su omikron atmaina.

REKLAMA

Siūloma luktelėti antrosios vakcinų kartos

Šalims dabar iškilusi esminė užduotis atsakyti į klausimą, ar dėl nekontroliuojamo omikron atmainos plitimo, esamoms vakcinoms vis dar efektyviai susitvarkant su sunkiais ligos atvejais, reikia kažką keisti ligos užkardymo politikoje.

„Tai, ką (virusas) daro, tai juda link šio endeminio viruso pabaigos, kur jis tikriausiai taps panašus į sezoninę epidemiją“, – sakė Marcas Mendelsonas, Keiptauno universiteto ligoninės Infekcinių ligų ir ŽIV medicinos skyriaus vadovas. Šiuo metu pagrindinis „booster“ vakcinų vaidmuo yra didinti neutralizuojančių antikūnų kiekį, sakė Mendelsonas, kurie turėtų bendrą persirgimų skaičių ir ligos plitimą, o ne sunkių ligos atvejų skaičių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M. Mendelsono ir kai kurių kitų ekspertų teigimų, tokiu atveju efektyviau būtų sulaukti antrosios vakcinų nuo koronaviruso kartos, negu naudoti dabartines vakcinas skiepijant dar ir dar sykį. „Jeigu norima pridėti dar vieną dozę po trijų (skiepų), aš tikrai palaukčiau tos, kuri skirta omikron atmainai“, – pataria Vašingtono universiteto imunologas Ali Ellebedy.

M. Mendelsono teigimu, turtingųjų šalių problema yra ta, kad jos bando spręsti savo vidines problemas ketvirtuoju skiepu, tačiau nemąsto plačiau. Tai, anot jo, ir įrodė naujos atmainos iškilimas Pietų Afrikoje. „Deja, žmonės ir toliau užmerkę akis ir susikoncentravę į savo problemą vietoje to, kad suvoktų, jog tai yra globali problema“, – aiškino jis.

Vyriausias SS daktaras Dulkys -Gebelsas nuvarys visus i kapus tikras nacis kiek galima eksperimentuoti Tai suvaryk visus i duju kameras
Pirmoji Lietuvos raketė Berankis yra sakęs, kad po skiepo du ar tris mėnesius turėjo atsistatinėti, nes kalė širdis ir prarado formą. Pirmoji pasaulio raketė irgi nesileidžia marmalo, nors jo karjerai tai atsilieps. Taigi net tvirti vyrai jau kalba apie neigiamas pasekmes. Aš tai atsisakau būti Faizerio klijentu, nors man teko liepos mėnesį išeiti iš darbo dėl prievartinio testavimosi, nes neturėjau galimybės testuotis. Praradimų daug, bet sveikata brangesnė. Džokovičiaus pavyzdys rodo, kad verta paaukoti daug dėl sveikatos.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų