Rugsėjį, kai uogose buvo aptikta metalinių smeigtukų ir adatų, prekybos centrai buvo priversti išimti prekes iš lentynų Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, o ūkininkams teko sunaikinti savo derlių.
Šie nusikalstami veiksmai ir virtinė įtariamų klaidinančių pranešimų bei mėgdžiotojų atakų taip pat paskatino nacionalinę vyriausybę sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už vaisių ir daržovių gadinimą.
50-metė My Ut Trinh, anksčiau dirbusi viename braškių ūkyje, kurio produkcijoje buvo rasta adatų, sekmadienį buvo suimta Kvynslando valstijos policijos ir apkaltinta dėl septynių prekių užteršimo atvejų.
„Ko gera, tai vienas sunkiausių tyrimų, kuriuose man yra tekę dalyvauti“, – žurnalistams Brisbane sakė detektyvas vyresnysis inspektorius Jonas Wackeris.
Pasak jo, M. U. Trinh, kuri yra Australijos pilietė, „dirbo prižiūrėtoja viename ūkyje“. Kvynslando laikraštis „The Courier-Mail“ nurodė, kad ši moteris dirbo ūkyje „Berrylicious and Berry Obsession“, viename su adatų skandalu susijusių augintojų.
Laikraštis pridūrė, kad įtariamoji veikiausiai buvo supykusi ant savo darbdavių. Policijos surinktoje medžiagoje minimi pokalbiai, per kuriuos ji esą aptarinėjo su kitais keršto planus.
J. Wackeris nesutiko komentuoti, kokie galėjo būti M. U. Trinh motyvai, bet sakė, kad tyrėjai turi „tvirtų įrodymų“, įskaitant DNR pėdsakus.
Pasak jo, policija šalyje surinko 230 pranešimų apie braškių užteršimą, paveikusį 68 prekinius ženklus, daugiausiai Kvynslando valstijoje. Dauguma šių incidentų susiję su adatų prismaigstytomis braškėmis.
Vis dėlto buvo nustatyta ir „klaidinimo arba melagingų skundų“ atvejų, pridūrė J. Wackeris. Policija anksčiau apklausė mažiausiai du nepilnamečius, įtariamus melagingų perspėjimų skleidimu.
Kvynslando braškių augintojų asociacija sveikino žinią apie įtariamosios areštą, bet pabrėžė, kad daug incidentų tebėra neišaiškinti. Asociacija pridūrė, kad M. U. Trinh kaltinama tik dėl septynių atvejų, todėl tikėtina, kad dauguma iš 230 pranešimų yra susiję su mėgdžiotojų veiksmais arba buvo melagingi.
„Šią krizę skatino socialiniai tinklai, ir vienintelės realios aukos buvo braškių augintojai, taip pat, tam tikru mastu, kiti Australijos vaisių augintojai ir eksportuotojai“, – sakoma asociacijos pranešime.
