Šis nuostabus gyvūnų pasiaukojimo pavyzdys, atrodo, galutinai panaikins kačių ir šunų priešpriešos mitus. „Aš niekada nesu mačiusi nieko panašaus ir buvau įsitikinusi, kad šios dvi gyvūnų rūšys negali pakęsti viena kitos. Tačiau kai namuose atsirado Pwditat, jie tapo tiesiog neišskiriami“, - pasakoja pensininkė.
Po to, kai Terfelui buvo nustatyta sunki diagnozė, kadaise aktyvus šunelis visiškai nustojo eiti iš namų. Jis apskritai retai palikdavo savo guolį.
„Kartą vakare šalia namų aš aptikau benamį kačiuką. Jis stovėjo ir žiūrėjo į mane tarsi sakydamas: „Norėčiau gyventi pas jus namuose, priimkite prašau“. Aišku, tokiam žvilgsniui atsisakyti aš negalėjau. Tačiau įspūdingiausia tai, kad mūsų naujasis gyventojas, įėjęs į namą, pirmiausia nuskubėjo prie šuns guolio“, - prisimena ponia Godfrey-Brown.
Pasak apstulbusios šeimininkės, tarp dviejų gyvūnų atsirado nepaaiškinamas ryšys. Pwditat iškart padėjo Terfelui išsikrapštyti iš jo slėptuvės ir išvedė jį pasivaikščioti į sodą.
„Jis švelniai tačiau su užsispyrimu „krapšto“ šunelį letenomis ir galva, taip jie ir vaikšto – mano senasis šunelis ir užklydęs katinas“, - negali atsidžiaugti Judy.
Buvęs socialinis darbuotojas, prižiūrėjęs J. Godfrey-Brown pripažino, kad, nepaisanto to, jog liūto naštą prižiūrint invalidą šuniuką, prisiima katinas, abu gyvūnus prižiūrėti močiutei tampa vis sunkesne našta. Todėl artimiausiu metu abu draugai turės keliauti į gyvūnėlių prieglaudą.