Jis baksnojo pirštu į Briuselio vykdomą žaliojo kurso politiką ir verslo sprendimus iškelti gamybą iš Europos.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
D. Trumpas su savo komanda Baltuosiuose rūmuose įsitaisė pernai vasario pabaigoje, o jau po kelių savaičių Miunchene kalbėjęs jo viceprezidentas aiškiai pasakė, kas laukia gyvenant su Trumpu. Europos elitas liko šokiruotas.
„Grėsmė Europai, dėl kurios nerimauju labiausiai – ne Rusija, ne Kinija ir ne koks kitas išorės veikėjas. Labiausiai nerimauju dėl grėsmės iš vidaus. Europos atsitraukimo nuo pamatinių vertybių“, – pernai sakė JAV viceprezidentas J. D. Vance.
D. Trumpas su komanda, stojęs į kovą prieš kraštutinius kairiuosius, per tą pačią prizmę žvelgia ir į Europą. Jis kritikuoja laisvo žodžio suvaržymus, Europos biurokratus, įsileidusius milijonus musulmonų imigrantų.
Toks pats požiūris vėliau atsispindėjo ir lapkritį pristatytoje Amerikos nacionalinio saugumo strategijoje. Joje taip pat kalbama apie grėsmę Europos civilizacijai, prie kurios, anot dokumento, privedė žemyną valdantys liberalieji politikai.
„Aš myliu Europą, noriu, kad Europai sektųsi, bet ji juda netinkama kryptimi“, – teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Trumpas nusiteikęs prieš liberalius europiečius
Pasak Geopolitikos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, D. Trumpas siekia konkretaus rezultato.
„Jis nori išsireikalauti rezultato, nemano, kad Europa yra labai stipri veikti kaip vieningas politinis kūnas, vadinasi, yra galimybių išnaudoti tą silpnumą ir pasiekti JAV reikalingą, apčiuopiamą rezultatą“, – komentuoja L. Kojala.
Anot L. Kojalos, D. Trumpas liberalią Europos politinio elito dalį mato kaip priešininkus.
„Trumpas mato liberalią Europos politinio elito dalį kaip priešininkus, kaip konkurentus, su kuriais iš dalies puikiai sutaria – su E. Macronu ir kitais, kurie ideologiškai tikrai nėra sutapatinami su D. Trumpo judėjimu, tas santykis gali būti ir visai neblogas. Tačiau pakilus į politinių diskusijų lygmenį jis nori parodyti, kad Europa yra kažkas panašaus į demokratus JAV ir kad su jais kova taip pat vyksta“, – teigia L. Kojala.
Netinkama, anot D. Trumpo, ideologija veda ir į netinkamą valdymą. Dėl to jis akcentuoja ir Europos ekonomines problemas.
„Pastaraisiais dešimtmečiais Vašingtone ir Europos sostinėse tapo įprasta manyti, kad vienintelis būdas auginti Vakarų ekonomiką – nuolat didinamos vyriausybės išlaidos, nekontroliuojama masinė migracija ir nesibaigiantis importas iš užsienio. Buvo sutariama, kad vadinamieji „nešvarūs darbai“ ir sunkioji pramonė turėtų būti perkelta kitur, kad įperkamą energiją turėtų pakeisti naujoji žaliojo kurso apgavystė“, – sakė D. Trumpas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pastebi, kad D. Trumpo kalboje viskas sukasi apie ekonomiką.
„Tiesą sakant, viskas ir sukosi apie ekonomiką, net ir tie geopolitiniai dalykai, dėl kurių mes čia visi ir susirinkome, ir tikrai labai laukėme šitos kalbos, net ir jie buvo įpinti į bendrą Trumpo pasaulėžiūrą. Kitaip tariant, žiūrima į geopolitiką per ekonominę prizmę, stengiamasi sumažinti konfliktų skaičių, nes tai nenaudinga ekonomikai“, – komentuoja G. Nausėda.
Griežta JAV retorika – paskatinimas Europai veikti
Anot L. Kojalos, D. Trumpas yra suinteresuotas, kad Europa, nepaisant stagnacijos, ekonomiškai klestėtų. Kad verslai klestėtų, būtina pigi energija. Tai – dar vienas D. Trumpo taikinys. Jis kritikuoja Europą už tai, kad kol Kinija ir Amerika degina dujas, anglis ar naudoja branduolinius reaktorius, Europa renkasi brangesnę, bet aplinkai draugiškesnę energetiką.
„Vėjo jėgainės visur Europoje. Jos visur ir jie yra nevykėliai. Vienas dalykas, kurį pastebėjau, kad kuo daugiau šalis turi vėjo jėgainių, tuo daugiau ta šalis praranda pinigų ir tuo blogiau jai sekasi“, – Davose pasakytoje kalboje tikino D. Trumpas.
Ir nors D. Trumpo kalbos dalį politikų šokiruoja, kai kuriais atvejais jos turėjo ir apčiuopiamą poveikį.
„Be D. Trumpo labai aštrios kritikos praėjusiais metais ne visos valstybės būtų pasiekusios 2 proc. BVP gynybos išlaidų ribos. Be D. Trumpo paskatos, kuri buvo labai nesmagi, tai turbūt nebūtų įvykę. Kur yra rizika, kad galima perspausti“, – komentuoja L. Kojala.
Klausimas lieka atviras – ar D. Trumpas jau neperspaudė, nes dalis Europos šalių politikų juo jau nusivylė.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
