ELTA glaustai: „Microsoft“ tikdžiai, Mikutavičiaus teismas ir Sinkevičiaus disertacija

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba nusprendė tirti naujus galimus pažeidimus rengiant premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertaciją.

Teismas pradėjo nagrinėti rezonansinę baudžiamąją bylą, kurioje Benas Mikutavičius kaltinamas Kaune nužudęs dvi moteris.

+36

Užsienio aktualijose – griežti Rusijos reikalavimai Europai, „Microsoft“ paslaugų sutrikimai visame pasaulyje ir išplėsti Vokietijos žvalgybos tarnybų įgaliojimai.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Pradėtas naujas tyrimas dėl galimų pažeidimų rengiant M. Sinkevičiaus disertaciją. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba nusprendė tirti galimus akademinės etikos pažeidimus rengiant premjero M. Sinkevičiaus disertaciją. Kontrolierė Reda Cimpermann patvirtino, kad sprendimas priimtas, tačiau dėl elektroninių sistemų sutrikimų kol kas negali būti pasirašytas ir išsiųstas. Tarnyba neatskleidžia, kas kreipėsi dėl disertacijos. Anksčiau ISM universiteto Etikos komisija premjero disertacijoje nustatė reikšmingų citavimo ir šaltinių priskyrimo pažeidimų, įskaitant plagiato atvejus, ir įpareigojo premjerą per pusmetį darbą ištaisyti. M. Sinkevičius pripažino citavimo pažeidimus, tačiau teigė nekvestionuojantis disertacijos mokslinės vertės.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atskilėliai „Stop korupcijai“ perėmė opozicijos postus Vilniaus rajono savivaldybės taryboje. Penktadienį patvirtinus naujas sudėtis, Kontrolės komiteto pirmininke paskirta „Stop korupcijai“ frakcijos seniūnė Renata Sobieska, Etikos komisijai vadovaus Zbignevas Sinkevičius, Antikorupcijos komisijai – Robertas Rackiewiczius. Visi trys naujieji komisijų pirmininkai atstovauja LLRA-KŠS sąrašo pagrindu susikūrusiai frakcijai „Stop korupcijai“. Socialdemokratai kritikavo tokį sprendimą, abejodami, ar su valdančiąja dauguma bendradarbiaujanti frakcija gali atstovauti opozicijai. „Stop korupcijai“ frakcija susikūrė spalio pabaigoje, kai devyni LLRA-KŠS tarybos nariai pasitraukė iš valdančiosios daugumos.

Premjeras nemato galimybių didinti mokytojų atlyginimus daugiau nei numatyta. M. Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė laikosi susitarimo kitąmet pedagogų darbo užmokestį didinti 7,56 proc., o papildomų lėšų skirti neleidžia valstybės finansinės galimybės. Mokytojų atlyginimams 2027 m. biudžeto projekte numatyta apie 245,1 mln. eurų. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja 10 proc. augimo ir, nepavykus susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, lapkričio 16 d. ketina pradėti nacionalinį streiką. M. Sinkevičius pabrėžė, kad profesinės sąjungos turi teisę ginti darbuotojų interesus, tačiau valstybė negali įsipareigoti skirti daugiau lėšų nei leidžia jos finansinė padėtis.

Daugiau nei trečdalio pradinių klasių mokinių fizinis raštingumas nesiekia pakankamo lygio. Pirmojo nacionalinio tyrimo duomenimis, 37,2 proc. antros–ketvirtos klasių mokinių priskirti pradedančiųjų arba progresuojančiųjų lygmenims, o vidutinis jų fizinio raštingumo įvertinimas siekė 70,3 balo iš 100. Daugiausia sunkumų vaikams kilo žinių apie fizinį aktyvumą srityje – 40 proc. mokinių pasiekė pradedančiųjų lygmenį, dar 34 proc. – progresuojančiųjų. Be to, tik 13,2 proc. vaikų nurodė bent valandą aktyviai judėję visas septynias savaitės dienas. Lietuvos sporto universiteto mokslininkų tyrime dalyvavo 846 mokiniai iš visų Lietuvos apskričių. Tyrimas taip pat parodė, kad su vaikų fiziniu raštingumu labiausiai siejasi aktyvūs žaidimai laisvalaikiu.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad dalis planuojamo naftos perdirbimo įmonių viršpelnio mokesčio pajamų galėtų būti skirta degalų kainoms mažinti. Apie tai ministras kalbėjo laidoje „ELTA Kampas“. Pasak jo, efektyviausias būdas tai padaryti būtų kompensuoti sumažintus kuro akcizus. Vis dėlto, kokia dalis viršpelnio mokesčio pajamų galėtų būti panaudota šiam tikslui, kol kas neaišku. Pasak L. Savicko, tai priklausytų nuo galutinės mokesčio formulės ir surenkamų lėšų. Kalbėdamas apie planuojamą viršpelnio mokestį, L. Savickas pažymėjo, kad premjero pavedimu kelios ministerijos vertino galimybes apmokestinti skirtingų sektorių įmonių viršpelnius. Vis dėlto, įvertinus kitų Europos valstybių praktiką, daugiausia pagrindo tokiam mokesčiui įžvelgta naftos perdirbimo sektoriuje. Pasak ministro, panašų apmokestinimo modelį jau yra pritaikiusi Lenkija, o šešios Europos Sąjungos (ES) valstybės kelia klausimą dėl bendro sprendimo naftos perdirbimo įmonių viršpelniui apmokestinti ES mastu. Energetikos ministro teigimu, tarptautiniai vertinimai rodo, kad vien šių metų kovo–spalio mėnesiais ES naftos sektoriuje susidaręs viršpelnis siekia dešimtis milijardų eurų, o dalis jo teko ir Lietuvoje veikiančioms įmonėms.

Premjero M. Sinkevičiaus teigimu, brangstant elektrai ir dujoms, Vyriausybė neplanuoja papildomų tarifų mažinimo priemonių visiems vartotojams, tačiau žada didinti paramą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Pasak Vyriausybės vadovo, nors prognozuojamas kainų augimas yra reikšmingas, jis nėra išskirtinis Lietuvos mastu – panašios tendencijos stebimos ir kitose Europos valstybėse. Be to, dujų kainų augimą Lietuvai pavyko iš dalies sušvelninti anksčiau sudarytomis sutartimis. Vyriausybės vadovas taip pat ragino gyventojus aktyviau domėtis galimybe gauti šildymo kompensacijas. Premjero teigimu, parama gali priklausyti ir šeimoms, kurių pajamos nėra mažos. M. Sinkevičius priminė, kad gyventojai pasitikrinti, ar jiems priklauso kompensacija, gali Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. Anot premjero, didėjant energijos kainoms, augs ir kompensacijų poreikis, todėl tam valstybės biudžete numatyta daugiau lėšų. Visuomeninio tiekimo tarifus nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad nuo sausio elektra daliai gyventojų turėtų brangti 23 proc. – 5,5 centais iki 29,5 centų už kilovatvalandę, gamtinės dujos – 38-46 proc. priklausomai nuo to, kuriai grupei vartotojas priklauso.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigia, kad su jūrų uosto direkcija pavyko susitarti dėl sunkiasvorio transporto judėjimo į būsimo kruizinių laivų terminalo statybvietę – krovininiai automobiliai galės važiuoti tik tam numatytomis gatvėmis. Anot savivaldybės vadovo, taip siekiama apsaugoti uostamiesčio infrastruktūrą. A. Vaitkus nurodė, kad po savivaldybės ir uosto direkcijos atstovų susitikimo buvo suderinta privažiavimo kelių ir eismo ribojimo schema. Jo teigimu, su nepriklausomais ekspertais taip pat derinamas Naujojo uosto gatvės būklės skenavimas prieš statybų darbus ir jiems pasibaigus. Jis taip pat pranešė, kad, atsižvelgiant į pasiektus susitarimus, artimiausiu metu bus pakeistas anksčiau įrengtas sunkiasvorio transporto eismą reguliuojantis ženklinimas schemoje numatytose gatvėse. Meras pridūrė, kad Klaipėdos savivaldybė kasmet kelių remontui ir rekonstrukcijai išleidžia daugiau nei 20 mln. eurų, todėl miesto infrastruktūros apsauga turi išlikti prioritetu. Primename, kad Klaipėdoje buvo sustojusios daugiau nei metus vykusios būsimo Kruizinių laivų terminalo statybos. Jas sustabdė savivaldybės įvestas 25 tonų transporto priemonių svorio ribojimas į statybvietę vedančiuose keliuose, dėl kurio į teritoriją tapo neįmanoma pristatyti darbams reikalingo grunto. Klaipėdos savivaldybė transporto ribojimus įvedė spalio pabaigoje. Apie tokį sprendimą Uosto direkcija teigia nebuvusi informuota ir laukianti savivaldybės paaiškinimų.

Lietuvos muitinės informacines sistemas šią savaitę paveikusia kibernetine ataka galėjo būti siekiama ne tik prieigos prie Bendrojo vartotojų valdymo portalo, bet ir patekimo į kitas sistemas, kuriose saugomi jautresni bei didesnės apimties duomenys. Taip sakė laikinasis Muitinės departamento vadovas Vygantas Paigozinas. Jo teigimu, neteisėtos veiklos požymiai informacinėse sistemose nustatyti lapkričio 10 dienos pavakarę, o pirminio tyrimo metu patvirtinta neteisėta prieiga prie vieno iš naudotojų valdymo portalų. Kol kas nenustatyta, kokiu būdu įsilaužėliams pavyko patekti į sistemą, tačiau pirminiai duomenys leidžia įtarti, kad įsilaužėliai pasinaudojo sistemos apsaugos spragomis. Pasak laikinojo Muitinės vadovo, ataka galėjo paliesti kelis šimtus Lietuvos ir užsienio fizinių asmenų bei įmonių. Šie asmenys nuo lapkričio 11 dienos informuoti individualiai. Galimai paveikti vardai, pavardės, deklaruotos gyvenamosios vietos, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, o Lietuvos piliečių atveju – ir asmens kodai.  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Antanas Aleknavičius tuo metu įspėjo, kad nutekinti asmens duomenys gali būti panaudoti tikslinėms sukčiavimo atakoms, kai nusikaltėliai, turėdami konkretaus žmogaus informaciją, siekia įgyti jo pasitikėjimą.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti dviejų merginų nužudymu kaltinamo 30-mečio Beno Mikutavičiaus baudžiamąją bylą. Per apklausą teisme B. Mikutavičius pareiškė, kad iš viso planavo nužudyti 6 žmones. Prokuroras Darius Jakutis patvirtino, kad kaltinamajam B. Mikutavičiui buvo nustatytas psichikos sutrikimas, tačiau, anot teismo medicinos ekspertų, sutrikimas jam netrukdo suprasti savo veiksmų, stoti prieš teismą. Į teismo posėdį atvykusi nukentėjusioji pranešė pareiškusi byloje 109 tūkst. eurų ieškinį.

Teismai toliau nagrinėjo kunigų Tado Švedavičiaus ir Ryšardo Peciuno baudžiamąsias bylas. Seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo T. Švedavičiaus byloje apklausta dalis nukentėjusiųjų. Jų atstovas Tomas Januškevičius pasakojo, kad parodymų apie dvasininko veiksmus detalės šokiruoja, o vyrai, kurie buvo nepilnamečiai, kai galimai nukentėjo nuo dvasininko veiksmų, traumuojančią patirtį jaučia iki šiol. Tuo metu teisme apklaustas, disponavimu vaikų pornografija kaltinamas R. Peciunas teigė besitikintis išteisinimo. Dvasininkas pažymėjo, kad pas jį kompiuteryje pornografinio turinio informacija galėjo atsirasti ne dėl jo veiksmų, ne jo valia. T. Švedavičius savo paties prašymu yra atleistas iš dvasininkų luomo, o R. Peciunas laikinai nušalintas nuo kunigo pareigų.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rusijos derybininkai per Abu Dabyje vykusias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo iškėlė plataus masto reikalavimus, įskaitant Suomijos pasitraukimą iš NATO ir draudimą steigti bet kokias NATO karines bazes Baltijos šalyse. Apie tai pranešė Vokietijos laikraštis „Bild“. Leidinio teigimu, neoficialūs pasiūlymai, su kuriais Abu Dabyje buvo supažindinti Europos atstovai, neapsiriboja Ukrainos teritorijos klausimu – jais siekiama įvesti „naują Europos saugumo tvarką“. Pagal Kremliaus pasiūlymus dėl karo užbaigimo Rusija taip pat išlaikytų visas šiuo metu okupuotas Ukrainos teritorijas ir gautų viso Donbaso kontrolę. Ukraina turėtų atsisakyti likusių savo kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų. Mainais Rusija siūlo išvesti branduolinius ginklus iš Baltarusijos ir atsisakyti joje dislokuoti vidutinio nuotolio raketas, teigiama pranešime. Pasak žiniasklaidos, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija buvo paprašiusi Rusijos pateikti pasiūlymų dėl būsimo saugumo susitarimo su Europa. Į šiuos pranešimus sureagavo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, perspėjęs, kad Europa neleis JAV ir Rusijai už jos nugaros derėtis dėl saugumo susitarimo. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo ruožtu pareiškė, kad „naujos Europos sistemos kurti nereikia, nes ji jau egzistuoja“.

Dėl plataus masto „Microsoft“ paslaugų sutrikimo visame pasaulyje sutriko sveikatos priežiūros įstaigų veikla, vėlavo įmonių finansinių rezultatų skelbimas, o mokykloms kilo sunkumų palaikant ryšį. Platformos „Downdetector“ duomenimis, vos per valandą pranešimų apie „Microsoft“ produktų veikimo sutrikimus sulaukta iš 74 pasaulio valstybių ir teritorijų. „Microsoft“ vėliau penktadienį pranešė, kad Europoje „veiklos atkūrimo pažanga teikia vilčių“, o Šiaurės Amerikoje jų veikla taip pat pradeda atsikurti, tačiau viena didžiausių Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų pareiškė, kad sutrikimai daro „rimtą poveikį“ šalies sveikatos priežiūros sistemai. „Microsoft“ sutrikimus aiškino „padidėjusia infrastruktūros apkrova“. Technologijų milžinė taip pat nurodė neturinti duomenų, kad šį incidentą būtų sukėlusi kenkėjiška veikla, tačiau pripažino, kad, nepaisant įdiegtų taisymų, jai sunkiai sekasi visiškai atkurti paslaugų veiklą. Kol kas neaišku, kada paslaugos vėl ims tinkamai veikti.

Vokietijos parlamentas pritarė esminei šalies žvalgybos tarnybų reformai. Pagal šią reformą Vokietijos žvalgybininkams suteikiami nauji įgaliojimai vykdyti slaptas operacijas, pavyzdžiui, diversijas užsienyje ir kibernetines atakas prieš priešiškas valstybes. Iki šiol šalies žvalgybos tarnybų veikla daugiausia apsiribojo informacijos rinkimu ir analize. Saugumo pareigūnai ir Vokietijos vadovai teigia, kad stipresnė ir daugiau galių turinti užsienio žvalgybos tarnyba BND yra būtina siekiant reaguoti į didėjančias grėsmes, kurias šaliai kelia priešiškos užsienio jėgos. Didžiausią grėsmę kelia Rusija: BND vadovas Martinas Jaegeris perspėjo, kad Maskva prieš Vokietiją vykdo „šešėlinį karą“, pasitelkdama dronus, šnipinėjimą, diversijas, dezinformaciją ir kitas priemones. Vykdant reformą taip pat bus išplėsti vidaus žvalgybos tarnybos BfV įgaliojimai. Jos pagrindinė užduotis – stebėti ekstremistines grupuotes ir šalies viduje kylančias grėsmes.