Taip jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijoje ketvirtadienį paklaustas, ar pritaria partiečio europarlamentaro Vytenio Povilo Andriukaičio pozicijai, kad Lietuva turėtų atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš Sinkevičiaus lūpų – žinia dėl koalicijos ateities

Mindaugas Sinkevičius ragina „Jonavos“ prezidentą Vaidą Vaškevičių trauktis iš pareigų

Po Žemaitaičio apsistumdymo – socialdemokratų reakcijos: ryškėja dvi stovyklos

„Tai nėra vien kažkoks politinis sprendimas, jis susijęs su mūsų nacionaliniu saugumu ir grėsmėmis, jis ir buvo motyvuotas būtent tuo. Reikia klausti, ar tos grėsmės nacionaliniam saugumui yra išnykusios, o tą gali padaryti tik VSD“, – sakė M. Sinkevičius.

„Politikams to spręsti, manau, nederėtų, nes ir mūsų pasisakymai turbūt keliauja į arbitražo bylą“, – pridūrė LSDP lyderis.

Paklaustas, ar Lietuva galėtų vežti baltarusiškas trąšas, V. P. Andriukaitis LRT naujienų portalo trečiadienį publikuotame interviu iš Strasbūro sakė „tikrai taip“.

Europarlamentaras teigė palaikantis idėją, kad leidimas vežti Baltarusijos trąšas būtų išmainytas į galimybę Ukrainai per Baltarusiją vežti trąšas į Klaipėdos uostą.

„Jei tai yra prekyba su šalimis, kuriose žemės ūkis vaidina lemiamą vaidmenį ir dėl to gali kilti daug humanitarinių padarinių, akivaizdu, kad tai turi būti diskusijų objektas“, – LRT portalui sakė V. P. Andriukaitis.

Jis sankcijas trąšoms taip pat vadino „neapgalvotu žingsniu“.

Be to, europarlamentaras tvirtino, kad trąšos priklauso maisto industrijai, o ši – prekėms, kurių negalima sankcionuoti.

BNS rašė, kad JAV praėjusių metų pabaigoje panaikino sankcijas baltarusiškoms trąšoms mainais į šalyje buvusių kalinių paleidimą.

Politikos stebėtojai įtaria, kad po tokio sprendimo Vašingtonas gali imtis spausti Lietuvą leisti trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą. Taip jis vyko iki 2022-ųjų, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, tranzito nebeleido.

Dėl to Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ 2023-iųjų spalį prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą, o pernai gruodį pateikė ieškinį, kuriuo iš valstybės reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms yra pritaikiusi ir ES, dėl jų pratęsimo Bendrija spręs vasarį.

Savo ruožtu, prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS anksčiau sausį sakė ketinantis atstovauti tvirtai Lietuvos pozicijai, jeigu šalis susidurtų su spaudimu atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą, ir dėl šios pozicijos tikėjosi rasti sutarimą tarp ragiono šalių.