Japonijos ekonomika atlaikys stichijos, nusinešusios tūkstančius gyvybių, smūgį, įsitikinę ekspertai. Maža to, tragedija gali tapti ekonomikos augimo katalizatoriumi.
Dėl žemės drebėjimo kilo avarija vienoje didžiausių pasaulio branduolinių jėgainių – Fukushima-1 ir privertė sustabdyti 11 reaktorių iš 55, esančių 17-oje atominių elektrinių, tenkinančių beveik trečdalį vidaus elektros energijos paklausos. Sekmadienį Japonijos valdžia įvedė ypatingosios padėties režimą Onagavos AE, kurios apylinkėse buvo nustatytas radioaktyvumo padidėjimas. Šiandien šalyje pradedama suderintai atjunginėti elektros energiją, ir tai užtruks keletą savaičių arba dar ilgiau.
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) avariją Fukushimos elektrinėje priskiria 4-tam laipsniui 7 laipsnių skalėje.Taigi tai ne Černobylis, nes avarija pastarojoje elektrinėje, įvykusi 1986 metasis, buvo priskirta 7-ajai kategorijai.
Tuo tarpu sekmadienį Berlyne 500 demonstrantų žygiavo, reikšdami protestą prieš naujų atominių elektrinių statybą. Įvykiai Japonijoje visiškai laidoja šiuolaikinės atominės energetikos, kaip patikimiausios ir saugiausios, mitą. Avarija Fukushimoje turi priversti dar labiau sugriežtinti tokių objektų saugos reikalavimus, taip pat peržiūrėti planus statyti atomines elektrines seismiškai pavojingose zonose, pavyzdžiui, Kinijoje.
Smūgis ekonomikai
Žemės drebėjimas sudavė stiprų smūgį Japonijos ekonomikai. Nuo stichijos nukentėjo japonų automobilių koncernai. „Toyota Motor“, kurios 38 proc. automobilių gaminama Japonijoje, pristabdė visų 12 šalyje esančių gamyklų darbą. Šiandien nedirba „Nissan Motor“ ir „Honda Mootor“, kurios Japonijoje gamina apie 22 proc. savo automobilių, taip pat „Suzuki Motor“ ir „Mitsubishi Motors“.
Keturios „Mazda Motor“ gamyklos, esančios Japonijos vakaruose, šiandien dirba tik vieną pamainą, o paskui bus stabdomos dėl detalių, kurios būdavo gaminamos nukentėjusiuose rajonuose, stokos.
„Sony“ sustabdė šešias gamyklas, kuriose gaminami elektroniniai komponentai. „Panasonic“ nutraukė operacijas keliuose fabrikuose, tarp jų tuose, kuriuose gaminamos skaitmeninės kameros, garso technika ir elektroniniai komponentai. „Toshiba“ pristabdė mikroprocesorių gamyklą Ivate prefektūroje.
Dėl stichijos labai nukentėjo „Fujitsu“ gamykla Fukushimos prefektūroje. Šioje gamykloje buvo surenkami kompiuteriai ir tarnybinės stotys (serveriai). „Tai gali stipriai paveikti ištisus tiekėjų tinklus kitą ketvirtį“,- pripažįsta „IHS iSuppli“ analitikas Lenas Jelinekas. O Jimas Handy iš „Objective Analysis“ pranašauja didžiulį kainų augimą ir detalių deficitą artimiausioje ateityje. 2010 metais Japonijos puslaidininkių gamintojų pajamos buvo 63,8 mlrd. JAV dolerių ir jie užėmė penktadalį pasaulio puslaidininkių rinkos.
WSJ duomenimis, po žemės drebėjimo automatiškai sustojo penkios naftos perdirbimo gamyklos, kurių bendras galingumas – 1,2 mlrd. barelių per dieną. Tjai ketvirtadalis šalies naftos perdirbimo pajėgumų. Dvi iš šių gamykl - „Cosmo Oil“ ir „JX Holdings“ - buvo pažeistos. 2010 m. Japonija importavo 3,7 mln. barelių naftos per parą.
REUTERS duomenimis, dėl gaisrų ir netekus elektros operacijas sustabdė „Sumitomo Metal Industries“, „JFE Steel“, „Nippon Steel“, „Pan Pacific Cooper“, „Mitsui Mining“ ir „Mitsubishi Material“.
Japonija – antra po Kinijos vario vartotoja. „Sumažės ir gamyba, ir paklausa“,- prognozuoja „Kacquarie Group“ analitikas Jimas Lennonas. Po 1995 m. žemės drebėjimo Koboje bazinių metalų paklausa mažėjo, porimena „ Eugene Investment & Securities“ analitikas Kim Gun Dziunis, praneša „Bloomberg“.
Reuters duomenimis, stabdyti gamybą teko ir „Canon“, „Asahi Kasei“, „GlaxoSmithKline“, JSR, „Nestle“, „Nippon Papėer“, „Sapporo Breweries“ ir „Morinaga Milk Industry“.
Trys pagrindiniai „Boeing 787 Dreamliner“ komponentų tiekėjai didelių nuosltolių išvengė. Programos „Dreamliner“ vadybininko Skotto Phanchero teigimu, „Mitsubishy Heavy Industries“, „Kawasaki Heavy Industries“ ir „Fuji Heavy Industries“ tikrino gamyklas bei įrangą ir rimmtų gedimų nenustatė.
Po žemės drebėjimo iki biržos prekybos pabaigos likus 14 minučių, indeksas NIKKEI 225 pradėjo sparčiai kristi ir per dieną smuko 1,7 procento. Tačiau pakilo Japonijos statybos kompanijų akcijos. Po žemės drebėjimo Kobėje 1995 m. per pirmąsias 5 dienas NIKKEI indeksas buvo nukritęs 8 procentus, o per vėlesnes 2 savaites – dar 5 procentais.
Europos indeksai penktadienį smuko 0,3-1,2 proc., JAV indeksai pakilo 0,5-0,7 procento.
„Moody's“: tiesioginės fiskalinės krizės Japonijoje nėra
Japoniją nusiaubusio žemės drebėjimo ir po jo sekusio cunamio nuostoliai viršija išankstinius spėjimus, tačiau „Moody's Investors Service“ teigė, kad tiesioginės fiskalinė krizės požymių nėra, informuoja „Reuters“.
„Ekonominės pasekmės greičiausiai bus didesnės nei buvo prognozuojama penktadienį“, – teigė kreditų reitingų kompanijos „Moody's“ viceprezidentas Tomas Byrne'as. Jo teigimu, žmonių aukų skaičius, tikėtina, viršys 1995 metais Kobės žemės drebėjimą, tačiau dar nėra aišku, ar ekonominės pasekmės bus tokios pat ar net didesnės.
Nepaisant padarytos žalos, T. Byrne'o teigimu, kol kas dar nėra ženklų, kad Japoniją ištiks rimta fiskalinė krizė. Jo teigimu, daug priklausys nuo to kaip rinkos sureaguos į Japonijos vyriausybės planus išleisti 44 trln. jenų (1,34 trln. litų) vertės valstybinių obligacijų.
„Moody's“ pakeitė Japonijos kreditų reitingą Aa2 nuo „stabilaus“ iki „neigiamo“. T. Byrne'o teigimu, Japonija yra pajėgi susidoroti su vidutinio laikotarpio ekonominėmis problemomis, dėl to nėra didelio reikalo radikaliai keisti šios šalies kredito reitingą.
Tokijuje masiškai šluojamos parduotuvių lentynos
Sumaištyje ir nežinioje atsidūrę Japonijos sostinės gyventojai masiškai šluoja Tokijo parduotuvių lentynas, praneša „Reuters“ naujienų agentūra. Parduotuvėse neliko pagrindinių maisto produktų: ryžių, duonos bei greitai paruošiamų makaronų.
Dėl sprogimų Fukushimos atominėje elektrinėje parduotuvės pradėjo taupyti elektros energiją: prekių lentynose išjungtos šviesos, mėsos šaldytuvai taip pat tausoja elektrą.
Vieno Tokijos parduotuvės savininko teigimu iš ryto prie jo parduotuvės laukė apie 40–50 žmonių eilė, o maisto atsargos buvo išparduotos per valandą. Per pietus sulaukęs prekių papildymo, parduotuvės savininkas jas taip pat išpardavė greičiau nei per valandą.
Tokijo miesto valdžios atstovas, atsakingas už prekybininkų veiklos priežiūrą, teigė, kad šiuo metu siekiama sulaikyti prekybininkus nuo maisto atsargų kaupimo, kas sukeltų kainų augimą.
Pagalbos programa
Japonijos vyriausybė rengia paketą priemonių, kurios turėtų padėti atstatyti regiono ekonomiką. Tochoku ekonominiam regionui, kuriame pagaminama 8 proc. šalies BVP, gaivinti skiriama 200 mlrd. jenų (2,4 mlrd. JAV dolerių), kurie liks biudžete kovo 31 d. užbaigus finansinius metus.
Išlaidos šalies ūkio atgaivinimui pagilins valstybės biudžeto problemas. Japonijos valstybės skola skaičiuojant pagal dalį nuo BVP, yra didžiausia pasaulyje – per 220 procentų. Naujaisiais finansiniais metais, kurie prasidės balandžio 1 dieną, valstybės skola sudarys 997,7 trln. jenų (12,2 trln. dolerių). „Bijau, kad trumpalaikėje arba vidutinės trukmės perspektyvoje Japonijai teks vėl eiti į paskolų rinką“,- sako Kolumbijos universiteto profesorė Alisija Ogava. Japonijoje palūkanos beveik nulinės, todėl paskolos aptarnavimas nėra brangus – apie 2 proc. Infliacijos problema Japoniją kankins dar negreitai, todėl ir palūkanos artimiausiu metu nekils.
Ekspertai įsitikinę, kad Japonijos ekonomika, sunkiai atsitiesianti po krizės (praėjusiais metais BVP padidėjo 2,2 proc.), su stichine nelaime susidoros. Stichijos padariniai šalies ekonomikai nėra tokie rimti, nors šalies BVP augimas vargu ar viršys 2 proc., mano ekspertai. Grėsmės pasaulinei ekonomikai (Pasaulio banko duomenis, Japonijai tenka 7 proc.) irgi nėra.
Neatmetama, kad pasikartos pokario scenarijus: katastrofa gali tapti galingo augimo katalizatorium. Stichinės nelaimės gali paskatinti ekonomikos augimą, ypač kai vyriausybės skiria lėšų atgaivinimui, sako ING ekonomistas Robas Karnellas.
