Šiaurės Korėjos pareigūnė taip pat pareiškė, kad Pchenjanas imsis atitinkamų priemonių reaguodamas į šiuos pokyčius.
Japonija palaipsniui atsisako savo pacifistinio statuso, kurį buvo priėmusi po Antrojo pasaulinio karo. Šalis didina išlaidas gynybai, plečia karinius susitarimus ir dislokuoja raketų paleidimo įrenginius savo atokiose salose.
Japonijos gynybos ministras antradienį pabrėžė, kad kariuomenę būtina stiprinti jaučiant „skubą ir krizę“, nes naujoje vyriausybės ataskaitoje įspėjama apie augančias Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos grėsmes.
„Parengs papildomų karinių pasirinkimo variantų“
Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos paskelbtame pranešime Kim Yo Jong teigė, kad Pchenjano vadovybė „parengs papildomų karinių pasirinkimo variantų“ ir kad tai bus „akivaizdus atsakas į Japonijos transformaciją“.
„Japonija – karinė nusikaltėlė – spartina virsmą į karo valstybę“, – sakė ji. Jos žodžius perdavė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Kim Yo Jong paminėjo neseniai Tokijo atliktus tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bandymus bei šalies dalyvavimą JAV vadovautose pratybose Filipinuose gegužę. Anot jos, tai yra Vašingtono paramos „pavojingiems kariniams veiksmams“ Ramiajame vandenyne įrodymas.
„Japonija siekia įgyti prevencinio smūgio pajėgumus“, – sakė Kim Yo Jong.
„Mes niekada nebūsime pasyvūs Japonijos karinės evoliucijos, kuri gali kelti rimtą grėsmę, stebėtojai“, – teigė ji.
Japonija okupavo visą Korėją iki pat kapituliacijos 1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, po kurio pusiasalis buvo padalintas į dvi atskiras valstybes.
Smurtinio kolonijinio laikotarpio palikimas iki šiol veikia tiek Šiaurės Korėjos, tiek Pietų Korėjos užsienio politiką.
„Jei militarizmo palikuonys, paveldėję klastos ir agresijos genus, į rankas paėmė mirtinus ginklus, nutiks kažkas nemalonaus“, – sakoma Kim Yo Jong pareiškime.
Japonijoje JAV karinės bazės veikia nuo pat šalies pasidavimo Antrajame pasauliniame kare.
2025 metais šalis padidino karines išlaidas iki 1,4 proc. BVP – didžiausia dalis nuo 1958 metų.
Kinija, kuri yra viena pagrindinių Šiaurės Korėjos sąjungininkių, taip pat neseniai išreiškė susirūpinimą dėl, jos vertinimu, Japonijos vykdomo „naujojo militarizmo“.
Santykiai dar labiau pašlijo po to, kai naujoji Japonijos premjerė Sanae Takaichi lapkritį užsiminė, kad Kinijos veiksmai siekiant perimti Taivaną gali sulaukti Japonijos kariuomenės reakcijos.
Pekinas tvirtina, kad ši sala yra jo teritorijos dalis, ir neatmeta galimybės ją perimti jėga.
Nuo 2019 metų, kai žlugo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas dėl denuklearizacijos ir sankcijų sušvelninimo, Šiaurės Korėja ne kartą skelbėsi esanti „negrįžtamai“ branduolinė valstybė .
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
