„Europa turi padaryti daugiau, kad paremtų Ukrainos pastangas apsiginti“, – interviu savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad pagalba, kurią Europos šalys numatė 2024 metams, nėra pakankama. Jis paragino, kad kiekviena šalis aptartų, kaip galėtų „reikšmingai padidinti paramą“ Kyjivui.
Kancleris sakė, jog jį „erzina“ nuolat Vokietijai žeriama kritika, kad ji daro nepakankamai, nors iš tikrųjų Vokietija „daro nepalyginamai daugiau nei visos kitos ES valstybės“.
Ukraina prašo daugiau šaudmenų ir ginkluotės kovai su Rusijos kariuomene. Tarp Kyjivo prašomų ginklų yra sparnuotosios raketos „Taurus“, tačiau Vokietija kol kas atsisako jas suteikti. Nepaisant to, Vokietija pristato daugiau nei pusę Europos tiekiamų ginklų, apie kuriuos žinoma. O. Scholzas perspėjo, jog nereikia manyti, kad „ilgainiui galime tai padaryti vieni“.
„Nebūtų gera žinia, jei JAV nustojus būti rėmėja didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai taptų Vokietija“, – sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija, buvusio kanclerio Helmuto Schmidto žodžiais, yra tik vidutinio dydžio galia.
JAV ginklai ir finansinė pagalba yra lemiama ukrainiečiams atremiant daug didesnes puolančias Rusijos pajėgas, tačiau JAV pagalbą Ukrainai blokuoja respublikonai. Be to, šį rudenį vyks rinkimai, kuriuos gali laimėti respublikonas Donaldas Trumpas. Būgštaujama, kad jis gali nutraukti pagalbą Ukrainai ir net NATO sąjungininkėms Europoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus JAV politika karo atžvilgiu greičiausiai bus kitokia.
