Leidinys pažymi, kad ekonominiai nuostoliai dėl Rusijos smūgių jau siekia milijardus dolerių. Išsekimo karas tarp Rusijos ir Ukrainos plečiasi, smogdamas abiejų šalių ekonomikai.
Ukrainos pareigūnai dabartinę Rusijos kampaniją vadina „visapusišku karu“ dėl jos orientacijos į ekonominį poveikį. Nors Maskva viso karo metu taikėsi į komercinius objektus, jos atakų mastas žymiai išaugo.
Intensyvesni Rusijos bombardavimai tapo atsakymu į pačios Ukrainos pastangas pakenkti Rusijos ekonomikai. Kyjivas naudoja vis didėjantį vietinės gamybos dronų arsenalą smūgiams prieš Rusijos naftos pramonę – vertingiausią Rusijos Federacijos ekonomikos sektorių – taip pat nukreipia atakas prieš Rusijos elektroninės komercijos įmones.
„Rusija pereina prie ekonominio karo, nes jos pažanga mūšio lauke praktiškai sustojo“, – rašo NYT.
Maskva siekia, kad Europai vis daugiau kainuotų remti Ukrainą. Išlaidų augimas suteikia argumentų ultra-dešiniosioms partijoms tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, kurios pasisako prieš paramą Ukrainai.
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė Europos sąjungininkams, kad Ukrainai reikia 27 milijardų dolerių biudžeto deficitui padengti – ir tai po to, kai anksčiau šiais metais Europos Sąjunga jau buvo sutikusi suteikti paskolą, kurios suma viršija 100 milijardų dolerių.
Rugsėjo 24 d. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas sumažino savo ankstesnę Ukrainos ekonomikos augimo prognozę šiais metais nuo 2,2 proc. iki 1,5 proc. Kai kurie ekonomistai spėja, kad Ukraina šiuos metus gali užbaigti su nulinio augimo rodikliu.
Sunkiausias etapas ekonomikai ir gyventojams
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Dimitaras Bogovas pareiškė, kad dėl darbo jėgos trūkumo ir intensyvėjančių apšaudymų Ukraina įžengia į „sunkiausią karo laikotarpį“. Jo teigimu, nors gyventojų perkamoji galia išlieka aukšta, žmonės „neturi galimybės leisti pinigų“.
Atakos prieš sandėlius atvedė prie tuščių lentynų prekybos centruose. Smūgiai uostams, geležinkelio infrastruktūroms, pasienio perėjimo punktams ir jūriniams laivams apribojo eksporto galimybes. Pastarosiomis dienomis okupantai išplėtė smūgius prieš interneto infrastruktūrą, sutrikdydami prieigą prie paslaugų maždaug 100 tūkst. namų ūkių.
Okupantai pakeitė taktiką
NYT atkreipia dėmesį, kad rugpjūčio pabaigoje Rusija pakeitė taktiką, prailgindama oro pavojaus signalų trukmę didžiuosiuose Ukrainos miestuose dienos metu. Kai kurios prekybos įmonės oro pavojaus metu užsidaro, o tai lemia pardavimų apimčių sumažėjimą. Ilgai trunkantys puolimai, kurie gali tęstis visą dieną, iš esmės paralyžiuoja ekonomiką, nes žmonės priversti daug laiko praleisti slėptuvėse.
Rusijos okupantai planuoja savo puolimus atsižvelgdami į sezoninius veiksnius. Vasarą jie smogė grūdų sandėliams, siekdami sunaikinti derliaus saugojimo pajėgumus dar prieš derliaus nuėmimo pradžią arba paties derliaus nuėmimo metu.
ES skubiai tiekia į Ukrainą mobiliuosius grūdų sandėlius, tačiau tikimasi, kad dėl pajamų iš derliaus pardavimo praradimo ūkininkai negalės grąžinti paskolų, o tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių bankų sektoriui.
Pirmuosius plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 m. vasarį, metus Ukrainos ekonomika susitraukė maždaug 20 proc., tačiau nuo tada ji auga.
Svarbi plėtros kryptis – gynybos technologijų sritis: 2024 m. jos apimtys išaugo daugiau nei dvigubai.
Vienas iš pagrindinių iššūkių – vartotojų išlaidų lygio išlaikymas, kurį iš dalies užtikrina aukšti kariškių atlyginimai. Ukrainai negresia badas, tačiau kyla ekonominio nuosmukio ir mokesčių bazės, reikalingos gynybai finansuoti, sumažėjimo rizika.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
