Vos per vieną sekundę kritimo greitis išaugo beveik šešiskart – iki 1 km per minutę., o 6:13:16 šis rodiklis šoktelėjo iki 1,7 km per minutę, vėliau ir iki 2,5 km per minutę. Tai yra, lėktuvas per kelias akimirkas ore patyrė milžiniškas apkrovas staiga netekus aukščio.
Duomenys rodo, kad 6:13:19, t. y. praėjus vos 5 sekundėms nuo kritimo pradžios, lėktuvui pavyko ženkliai sumažinti kritimo greitį, tačiau dar po trijų sekundžių jis ir vėl smigo žemyn. Kol kas nėra žinoma, kas lėmė tokį staigų pokyti. Viena iš versijų teigia, kad pilotai bandė užkirsti kelią katastrofai ir ėmėsi rankinio valdymo, tačiau, dėl kol kas nežinomų priežasčių, galutinai neteko lainerio kontrolės.
Dar po dviejų sekundžių, 6:13:24, lėktuvo pilotams pavyko dar sykį sumažinti kritimo greitį, tačiau vos po keturių sekundžių lėktuvas dar sykį padidino kritimo greitį. Paskutinius lėktuvo duomenis „Flightradar 24“ gavo 6:13:31 (praėjus vos 17 sekundžių nuo užfiksuotų nesklandumų pradžios) ir nuo to laiko duomenis gavo tik GPS palydovas. Praėjus 8 sekundėms buvo užfiksuotas paskutinis signalas.
„Juodųjų dėžių“ dešifravimo metu buvo nustatyta, kad lėktuvo „Airbus A321“ pilotai skrydžio metu neaptarinėjo kokių nors galimų lainerio techninių problemų, remiantis informuotu šaltiniu praneša „The Wall Street Journal“.
Anot tyrėjų, lėktuvas tiesiog subyrėjo ore. Tragiško įvykio priežastis kol kas nėra aiški. Egipto valdžia tvirtina, kad „A321“ katastrofa atsitiko dėl techninio įrengimų gedimo. JAV ir Rusijos ekspertai (oro linijų bendrovės „Kogalymavia“ ir analinė JAV bendrovė „Sratfor“) tvirtina, kad didžiausia tragedijos tikimybė – pašalinis poveikis.
Lėktuvas „Kogalymavia“ sudužo Egipte spalio 31 dieną. Katastrofos metu žuvo 224 žmonės: 217 keleivių ir septyni ekipažo nariai.