Baigdamas savo ilgą, net 8 dienas trukusį vizitą Maskvoje Kubos prezidentas Raulis Castro pasidžiaugė labai pozityviais jo rezultatais, kuriuos geriausiai išreiškė 354 mln. dolerių Rusijos parama Kubai.
Tai buvo pirmas Kubos prezidento vizitas į Maskvą po šaltojo karo. 77 metų R.Castro siekė atgaivinti abiejų valstybių ryšius, kurie nuo 1991-ųjų, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, buvo gana fragmentiški. Jis sakė išvykstąs „labai laimingas“ ir ypač džiaugėsi susitikimu su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, nors kur kas daugiau laiko praleido su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
Paskola ne pinigais, o prekėmis
Rusija sutiko skirti Kubai 270 mln. dolerių paskolą, tačiau ne pinigais. Už šią sumą ji galės išsirinkti rusiškos žemės ūkio ir statybos technikos.
„Neduodame Kubai jokių pinigų. Mūsų politikai nebūdinga skirti paskolas. Mūsų taisyklė - remti vietos gamintojus ir eksportuotojus“, - kalbėjo Rusijos finansų ministerijos Valstybės skolų departamento vadovas Konstantinas Viškovskis. Tačiau jis atsisakė pasakyti, kuriems Rusijos gamintojams pasisekė rasti Kuboje rinką savo prekėms.
Dar už 37 mln. dolerių į Kubą nukeliaus grūdų. Na, o Rusijos valstybinis bankas skirs „draugams kubiečiams“ 47 mln. dolerių, kad šie galėtų nusipirkti už juos rusišką krovininį lėktuvą.
Per šaltąjį karą Maskva dosniai rėmė griūvančią Kubos ekonomiką ir stengėsi išlaikyti savo karines bazes saloje, kuri yra taip arti Jungtinių Valstijų. Tačiau ta parama, pasibaigus komunistų valdymui, greitai ištirpo, nes Rusiją apėmė ekonominis chaosas. 2002 metais V.Putinas liepė uždaryti paskutinę Rusijos karinę bazę Kuboje ir radarų stotį, nes jų išlaikymas brangiai kainavo. K.Viškovskis priminė, kad Kuba iki šiol tebėra skolinga Rusijai 130 mln. dolerių už savo šalies restruktūrizaciją paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, be to, Maskva ir 2006 metais skyrė Kubai 335 mln. dolerių paskolą.
Rusijai vėl parūpo Kuba
Kai praėjusiais metais smarkiai pablogėjo Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai, ši vėl atsigręžė į Kubą. Jos diplomatai ėmė aktyviai veikti ne tik vadinamojoje Laisvės saloje, bet ir visoje Lotynų Amerikoje. Dabar Rusijos bendrovės nori jūroje šalia Kubos ieškoti naftos ir kalba apie bendrą Kubos oro erdvės gynybą. Praėjusį lapkritį, iškart po Rusijos prezidento D.Medvedevo vizito į Kubą, Havanos uostas sulaukė Rusijos karo laivo - pirmo po šaltojo karo.
Baigiantis R.Castro vizitui abi šalys pabrėžė, jog yra labai patenkintos atnaujintu bendradarbiavimu. „Visiškai tikėtina, kad per šį vizitą pasiekti susitarimai bus įgyvendinti“, - sakė V.Putinas. Jis nepagailėjo R.Castro net 90 minučių savo brangaus laiko ir pasidžiaugė, kad abi valstybės bendradarbiaus naftos bei mašinų gamybos srityse ir kartu paleis palydovą GLONASS, nes toks dabar yra Rusijos atsakas į Amerikos norą dominuoti pasaulyje.
R.Castro pridūrė, jog „derybiniai susitikimai vyko draugiškoje atmosferoje ir visos kliūtys buvo įveiktos“. Jis nesusilaikė nepagyręs ir Rusijos premjero pavaduotojo Igorio Sečino už abiejų valstybių santykių stiprinimą. I.Sečinas, kuruojantis Rusijos energetiką, yra vadinamas V.Putino „vyriausiuoju leitenantu“, nes vadovauja galingam Rusijos jėgos struktūrų klanui ir palaiko glaudžius ryšius su kariuomene bei žvalgyba. Tačiau apie galimus Rusijos ir Kubos karinius ryšius nė viena šalis per šį vizitą neužsiminė.
