Jis pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis beveik visos raketos pasiekė tikslą, Kyjive ir kituose miestuose visoje šalyje žuvo dešimtys žmonių.
„Aš dar nė karto nesu susidūręs su kažkuo panašaus eidamas Kyjivo mero pareigas nuo karo pradžios: Rusijos balistinių raketų atakos tapo baisesnės nei bet kada anksčiau! Putinas patiria tokį spaudimą dėl Ukrainos stiprybės, kad, sprendžiant iš visko, dabar nori subombarduoti Kyjivą iki užeinant žiemai“, – leidiniui „BamS“ pareiškė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.
P. Ronzheimeris pridūrė, kad nors ši situacija ir yra baisi žmonėms, ji tuo pat metu liudija apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino neviltį.
Straipsnyje pasakojama, kad rytų fronte Rusijos kariuomenė faktiškai nejuda į priekį, o ukrainiečiams vis dažniau pavyksta suduoti smūgius bepiločiais orlaiviais pačios Rusijos teritorijoje.
„Todėl raketinis teroras – tai kol kas paskutinis dalykas, kuris liko Putinui. Ir vis dėlto daugelis ekspertų yra įsitikinę, kad Putinas ir toliau nebus pasiruošęs rimtoms deryboms, o statys už konflikto eskalavimą“, – daro prielaidą straipsnio autorius.
Ukrainos pareigūno teigimu, žmonės žino, kad už savo sėkmę – Rusijos kariuomenės sustabdymą fronte ir smūgius degalų sandėliams Rusijoje – jiems teks sumokėti didelę kainą: žiauriais raketų smūgiais į jų civilinę infrastruktūrą ir nuolatinėmis aukomis tarp civilių gyventojų.
„Rudenį ir žiemą Rusija bandys palikti milijonus žmonių be elektros energijos ir šildymo – dar baisiau nei praėjusią žiemą“, – prognozuoja jis.
Rusijos raketų smūgiai Kyjivui ir energetinis teroras artėjant žiemai
Karo ekspertė Claudia Major taip pat įžvelgia situacijos pokyčių. Pasak jos, Ukraina „dėl tolimojo nuotolio smūgių giliai į Rusijos užnugarį (...) sukūrė reikšmingą impulsą – būtent tokį, kad Putinas nebegali neigti karo egzistavimo“.
Ji pridūrė, kad didelėje Rusijos regionų dalyje vyrauja degalų deficitas, ir pirmą kartą susidaro įspūdis, kad laikas žaidžia Ukrainos naudai.
„Ir klausimas yra tas, ar Zelenskis sugebės įtikinti Trumpą, kad Ukraina dabar yra naudingoje padėtyje – ir kad Trumpas, kaip visada, nori būti nugalėtojų pusėje, todėl jam geriau stoti į Ukrainos pusę“, – pažymėjo C. Major.
Autorius pažymėjo, kad agentūra „Reuters“ citavo du asmenis iš Vladimiro Putino aplinkos, kurie papasakojo, kad pastarosios Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir uostus dar labiau sustiprino V. Putino ryžtą tęsti karą. Jų nuomone, Rusija dar labiau paaštrins karinį konfliktą.
Maža to, vienas iš jų pokalbyje su „Reuters“ užsiminė apie eskalacijos „tikimybę“ artimiausiais mėnesiais. Kaip tiksliai tai galėtų atrodyti, lieka nežinoma.
P. Ronzheimeris pažymėjo, kad kad ir kokie žiaurūs būtų Rusijos išpuoliai, kurie dažniausiai vyksta naktį arba anksti ryte, jis nemato, kad ukrainiečiai norėtų pasiduoti.
„Priešingai: žmonės, su kuriais iki šiol susitikau, bent jau dabar yra nusiteikę optimistiškiau nei prieš šešis mėnesius, nes mato, kad Ukrainos kariuomenė su bepiločių orlaivių pagalba sugebėjo pasiekti reikšmingų laimėjimų Rusijos teritorijoje“, – nurodė jis.
Karas Ukrainoje: naujausi įvykiai ir atsakas į dronų atakas
Anksčiau Vladimiras Putinas pripažino, jog degalų krizės beveik visuose šalies regionuose priežastimi tapo Ukrainos smūgiai. Kartu jis pažadėjo, kad situacija „laipsniškai gerės“. V. Putinas pridūrė, kad Rusija dirba prie „degalų tiekimo į Krymą sistemos“. Kremliaus vadovas pažymėjo, kad Rusija planuoja savo „veidrodinių“ smūgių kampaniją, ir pridūrė, kad jie bus „kelis kartus galingesni“.
Taip pat buvo rašoma, kad britų politologas Markas Galeotti straipsnyje leidiniui „The Times“ pavadino žiaurius Rusijos Federacijos smūgius Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams pastarosiomis dienomis Kremliaus atsaku į Ukrainos atakas, nutaikytas į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, vamzdynus ir tanklaivius, gabenančius degalus į Krymą. Kartu M. Galeotti priminė, kad Kremliuje ir toliau užsimenama apie tai, jog Maskva esą yra pasirengusi taikos deryboms, tačiau tik savo sąlygomis. Pasak politologo, Maskvoje vis dažniau kalbama apie tai, kad reikėtų pritraukti Kiniją arba Braziliją kaip tarpininkes ir inicijuoti naujas taikos derybas su Ukraina. Tuo pat metu Kremlius atsisakė bet kokios vilties dėl proveržio, vadovaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
