Rusija puolė du prekybos laivus Odesos srityje, žuvo kapitonas
Rusija užpuolė du civilinius laivus, plaukiusius jūrų koridoriumi su Tanzanijos ir Liberijos vėliavomis, vieno iš jų kapitonas žuvo, per „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Priešas ir toliau tyčia taikosi į civilinius laivus Juodojoje jūroje. Naujausi agresorės taikiniai buvo du prekybos laivai, plaukę jūrų koridoriumi su Tanzanijos ir Liberijos vėliavomis. Per ataką žuvo vieno iš laivų kapitonas“, – sakoma pranešime.
11 narių įgula buvo evakuota į krantą, trys jūreiviai buvo sužeisti.
„Kiekvienas toks ciniškas priešo smūgis yra karo nusikaltimas prieš civilius gyventojus, civilinę laivybą ir pasaulinį maisto saugumą“, – pabrėžė O. Kiperis.
Pirmadienio rytą Rusijos dronas puolė komercinį laivą Odesos rajone. Žuvo penki žmonės ir 12 buvo sužeisti.
Ukraina numušė 5 Rusijos balistines raketas, Kyjivui siekiant stiprinti oro gynybą
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad per naktinių atakų virtinę perėmė penkias Rusijos paleistas balistines raketas, nors kitos raketos ir dronai prasiveržė ir pataikė į sandėlius bei mokyklą sostinėje Kyjive.
Tai buvo pirmas kartas per beveik dvi savaites, kai Ukraina pranešė numušusi Rusijos balistinių raketų, kurias sustabdyti sunkiau nei dronus ar sparnuotąsias raketas ir kurios niokoja šalį per penktus metus Maskvos vykdomą plataus masto invaziją.
Ukrainos oro gynyba greičiausiai naudojo JAV gamybos „Patriot“ žemė-oras valdomų raketų sistemą, kuri yra efektyviausias būdas atremti balistines raketas, tačiau šios sistemos raketų trūksta dėl karo Irane.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę lankosi Paryžiuje siekdamas pakeisti padėtį. Jis paskelbė, jog jo šalis jungiasi prie devynių kitų valstybių buriant koaliciją, turinčią sukurti bendrą balistinių raketų skydą Europai. Pirmadienį jis sakė, kad Ukraina ir jos partneriai per ateinančius vienus metus galėtų bendrai sukurti masinės gamybos, nebrangią sistemą.
V. Zelenskis antradienį dalyvavo Prancūzijos kasmetinėse Bastilijos paėmimo dienos iškilmėse, kur sulaukė Europos lyderių ovacijų. Jo šalies kariai sulaukė garsiausių dienos sveikinimų iš minios, stebėjusios karinį paradą Eliziejaus Laukų prospekte.
Parade dalyvavo apie 500 karių iš „norinčiųjų koalicijos“ šalių grupės, pasižadėjusios padėti užtikrinti Ukrainos pokario saugumą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (emaniuelis Makronas) pavadino „didele garbe“ galimybę pasveikinti juos parade.
Antradienio ataka Kyjive sukėlė gaisrus dviejuose sandėliuose ir taip pat apgadino mokyklą, sakė meras Vitalijus Klyčko.
Rusijos gynybos ministerija išplatintame pranešime teigė, kad taikėsi į karinės gamybos objektus, gaminančius ilgojo nuotolio raketas ir dronus.
Maskva siekia užkirsti kelią Ukrainos smūgiams naftos objektams toli Rusijos teritorijoje. Šie smūgiai nulėmė kritinį degalų trūkumą, piktinantį visuomenę ir, Vakarų analitikų teigimu, trukdantį Rusijos kariuomenės žengimui į priekį fronto linijoje.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad viena balistinė raketa ir 25 dronai smogė 17 vietų, o apie krintančias nuolaužas pranešta iš 10 vietų.
Ukraina siekia stiprinti oro gynybą
Ukrainai skubiai reikia pagerinti savo oro gynybos skydą prieš ateinančią žiemą. Didžioji šalies dalis kenčia nuo rusų raketų, kurios nuo 2022 metų niokoja jos elektros tinklą, paversdamos žiemas beveik neištveriamomis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę NATO viršūnių susitikime sakė, kad JAV suteiks Ukrainai licenciją pačiai gaminti „Patriot“ sistemas. Tačiau jos yra brangios, labai paklausios ir ilgai gaminamos, todėl greičiausiai praeis ne vieni metai, kol bet kokios Ukrainoje pagamintos sistemos bus paruoštos dislokuoti.
Ukraina atakuoja daugiau Rusijos naftos objektų
Tuo tarpu Ukraina tęsė savo tolimojo nuotolio atakas prieš Rusijos taikinius, ypač naftos objektus.
Dėl atakos Pietų Rusijos Krasnodaro krašte kilo gaisras Afipskio naftos perdirbimo gamykloje, pranešė tenykštės institucijos. Gaisras vėliau buvo užgesintas.
V. Zelenskis sakė, kad Ukraina taip pat smogė naftos perdirbimo gamyklai Salavato mieste Baškirijos regione, esančiame maždaug už 1,4 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos. Baškirijos gubernatorius Radijus Chabirovas patvirtino ataką prieš pramoninę zoną Salavate, bet nepasakė, į ką buvo pataikyta.
Be to, Ukrainos karinis jūrų laivynas smogė keturiems Rusijos tanklaiviams, priklausantiems Maskvos vadinamajam šešėliniam laivynui, ir patruliniam laivui, sakė V. Zelenskis.
Ukrainos karinis jūrų laivynas antradienį platformoje „Telegram“ paskelbė, kad smogė Rusijos pasieniečių patruliniam laivui „Izumrud“, buvusiam netoli Novorosijsko Krasnodaro krašte, ir jį nuskandino.
Ukraina pirmadienį pareiškė, kad liepos 6–13 dienomis Azovo jūroje šalia Krymo pusiasalio smogė 105 Rusijos laivams.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynyba praėjusią naktį perėmė 288 Ukrainos dronus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmeta V. Zelenskio siūlomas paliaubas.
„Šis karas turi būti baigtas, ir visi protingi diplomatiniai pasiūlymai yra ant stalo“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.
Aukščiausioji Rada atleido Svyrydenko ir jos vyriausybę
Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino premjerės Julijos Svyrydenko atsistatydinimą. Kartu su ja automatiškai atsistatydino ir visa vyriausybė.
Vyriausybės pertvarką įsakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis dar neįvardijo, kas bus premjerės įpėdinis, o tik pareiškė, kad Kyjivas „keičia savo politinę strategiją“ dėl „naujų iššūkių ir naujų užduočių“.
Ukrainos parlamentas antradienį per balsavimą pritarė J. Svyrydenkos atsistatydinimui.
Savo kalboje J. Svyrydenko padėkojo deputatams ir vyriausybinėms agentūroms už bendradarbiavimą per pastaruosius metus, prezidentui už pasitikėjimą, Ukrainos žmonėms už jų tikėjimą ir nenuilstamą darbą, o kariuomenei už šalies gynimą.
„Tokioje padėtyje, kai priešas taip stengiasi sunaikinti gyvenimą visur – nuo mažų kaimų iki didžiųjų miestų, – užtikrinti orų gyvenimą ukrainiečiams nėra lengva užduotis“, – sakė ji ir pridūrė, kad jos vyriausybė „padarė viską, kas įmanoma, o dažnai ir neįmanoma", teikiant paslaugas energetikos sektoriaus, švietimo, transporto, sveikatos priežiūros ir būsto perkeltiesiems asmenims srityse.
Kartu su J. Svyrydenko atsistatydino ir jos pavaduotojai bei ministrai.
Parlamento balsavimas dėl naujos vyriausybės paskyrimo turėtų įvykti liepos 16 d. Iki tol vyriausybės vadovo pareigas eis pirmasis ministrės pirmininkės pavaduotojas ir buvęs ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.
Pasak J. Svyrydenko, vadovavusios Ukrainos vyriausybei nuo 2025 m. liepos 17 d., didžiausias iššūkis kitai vyriausybei bus išgyvenimas žiemą.
Atsistatydino Ukrainos premjerė
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko antradienį atsistatydino, vykstant prezidento Volodymyro Zelenskio nurodytam vyriausybės pertvarkymui.
EK vadovė Von der Leyen trečiadienį lankysis Kyjive
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen lankysis Kyjive, per spaudos konferenciją Briuselyje pranešė jos atstovo spaudai pavaduotojas Olofas Gillas.
„Pirmininkė U. von der Leyen rytoj bus Kyjive, Ukrainoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl saugumo priežasčių Europos Komisija šiuo metu negali atskleisti daugiau informacijos apie vizitą.
„Daugiau informacijos pateiksime, kai tai bus įmanoma“, – pridūrė atstovas spaudai
Pastarąjį kartą U. von der Leyen lankėsi Kyjive minint ketvirtąsias Rusijos invazijos metines.
Buvęs JAV ambasadorius: dabar Trumpas laimėtoja laiko Ukrainą
Buvęs Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos narys Matthew Bryza mano, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tapo palankesnis Ukrainai, nes tiki, kad pastaroji įgijo strateginę persvarą, o Rusiją laiko galima savo pačios pradėto karo pralaimėtoja, praneša „Kyiv Post“.
Rusai dronu puolė automobilį Zaporižios srityje: vienas žmogus žuvo, vienas sužeistas
Rusijos pajėgos FPV bepiločiu orlaiviu apšaudė civilinį automobilį Taurijiskės kaime, Zaporižios srityje, žuvo moteris ir buvo sužeistas vyras, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Rusijos FPV bepilotis orlaivis apšaudė civilinį automobilį, važiavusį viena iš Taurijiskės gatvių.
„Žuvo moteris ir sužeistas 60 metų vyras“, – sakoma pranešime.
Per pastarąją parą rusai puolė Zaporižios sritį 1011 kartų, sužeista 16 žmonių.
ES skuba patvirtinti naujas sankcijas Rusijai prieš pat terminui pasibaigiant
Antradienį Europos Sąjungos (ES) šalys skubėjo susitarti dėl naujo sankcijų Rusijai paketo, likus dienai iki termino, galinčio susilpninti svarbią priemonę, kuria siekiama sumažinti Maskvos pajamas iš naftos.
27 valstybių narių ambasadoriai turėjo surengti paskutines derybas Briuselyje, kad susitartų dėl naujojo paketo, daugybei prieštaravimų sustabdžius susitarimą.
Jei iki trečiadienio susitarimas nebus pasiektas, ES gali būti priversta padidinti kainų viršutinę ribą, kuria siekiama apriboti Rusijos pajamas iš pasaulinio naftos eksporto.
Pagal dabartinius reglamentus, viršutinė riba turėtų padidėti nuo 44 JAV dolerių iki artimesnio tarptautinėms naftos kainoms lygio po šuolio dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Briuselis norėjo pakeisti šias taisykles naujajame sankcijų pakete, kad dabartinis lygis būtų išlaikytas dar kelis mėnesius ir Kremlius negalėtų pasinaudoti kainų šuoliu.
Tačiau naujas – 21-asis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. – sankcijų paketas, pasiūlytas praėjusį mėnesį, susidūrė su sunkumais. Įvairios šalys prieštaravo skirtingoms dalims ir bandė jas sušvelninti.
Bulgarija priešinosi Rusijos stačiatikių patriarcho Kirilo įtraukimui į juodąjį sąrašą. Diplomatai teigė, kad Vokietija prieštaravo Aliaskos menkių, vaikų maiste plačiai naudojamų žuvų, importo iš Rusijos draudimui. Taip pat buvo stengiamasi sušvelninti planą įvesti visapusišką vizų draudimą visiems Rusijos piliečiams, dalyvavusiems kare Ukrainoje.
Pasak diplomatų, kadangi dar liko neišspręstų kitų klausimų, neaišku, ar susitarimas gali būti pasiektas iki naftos kainų termino.
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas po pirmadienį įvykusio bloko užsienio reikalų ministrų susitikimo teigė, kad šalys yra „gana arti“ susitarimo.
„Mūsų tikslas – susitarti. Jei neturėsime susitarimo, pradėsime dirbti pagal planą B“, – sakė ji.
Jei susitarti nepavyktų, tai būtų smūgis ES tokiu metu, kai Kyjivas, regis, keičia karo eigą. Trečiadienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen vyks į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Ukrainos parlamentas dar 90 dienų pratęsė karo padėtį ir mobilizaciją
Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymus, iki spalio 31 d. pratęsiančius karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją.
Už įstatymo projektą, patvirtinantį Ukrainos prezidento įsaką „Dėl karo padėties Ukrainoje pratęsimo“, balsavo 313 parlamento narių. Įstatymo projektą, patvirtinantį Ukrainos prezidento įsaką „Dėl bendrosios mobilizacijos termino pratęsimo“, parėmė 311 parlamento narių.
Priėmus šiuos įstatymus, karo padėtis ir visuotinė mobilizacija Ukrainoje pratęsta iki 2026 m. spalio 31 dienos.
Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., tą pačią dieną visoje šalyje buvo įvesta karo padėtis ir paskelbta visuotinė mobilizacija. Iš pradžių ji turėjo trukti iki kovo 26 d., vėliau parlamentas kas tris mėnesius pratęsė karo padėties ir visuotinės mobilizacijos trukmę.
JT: birželis Ukrainos civiliams buvo pražūtingiausias mėnuo per daugiau nei ketverius metus
Jungtinės Tautos (JT) birželį užfiksavo didžiausią nuo 2022-ųjų balandžio per mėnesį Ukrainoje žuvusių civilių skaičių, teigiama antradienį paskelbtoje ataskaitoje.
Pranešimas pasirodė Rusijai suintensyvinus tolimojo nuotolio raketų smūgius.
„Po to, kai gegužę buvo užfiksuotas didžiausias civilių aukų skaičius per daugiau nei ketverius metus, birželis tai pranoko: žuvo mažiausiai 293 civiliai“, – nurodė JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje.
Dėl avarijos dalis Kyjivo liko be elektros
Ukrainos sostinės Podolės ir Obolonsko rajonuose įvyko avarinis elektros tiekimo nutraukimas, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos energetikos bendrovė DTEK.
„Dėl avarijos Kyjivo Podolės ir Obolonsko rajonuose laikinai nutrauktas elektros tiekimas. Komunalinių paslaugų darbuotojai jau dirba siekdami pašalinti gedimą. Numatomas elektros tiekimo atstatymo laikas – iki vienos valandos“, – teigiama maždaug 13 val. paskelbtame pranešime.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, liepos 14 d. Ukrainoje elektros tiekimo pertraukų numatyta nebuvo.
Zelenskis papasakojo apie naujausių Rusijos atakų padarinius
Praėjusią naktį rusai į Ukrainą paleido 135 dronus ir 10 įvairaus tipo raketų, dauguma jų buvo balistinės. Dėl atakos Kyjive buvo apgadinta 16 objektų. Apie tai tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Praėjusią naktį rusai į mūsų miestus ir bendruomenes paleido 135 dronus ir 10 įvairaus tipo raketų, dauguma jų – balistinės. Charkivo srityje sužeisti septyni žmonės, tarp jų – vaikas. Apgadinti paprasti gyvenamieji pastatai, degalinė ir geležinkelio infrastruktūra. Černihivo srityje sužeisti trys žmonės. Rusai apgadino gyvenamąjį pastatą ir elektros tinklo įrenginius, dėl to tūkstančiai šeimų liko be elektros. Remonto komandos šiuo metu dirba, siekdamos kuo greičiau atkurti elektros tiekimą žmonėms. Zaporižioje taip pat apgadintas daugiabutis“, – rašė jis.
V. Zelenskis nurodė, kad rusai atakavo Kyjivą balistinėmis raketomis. Pasak jo, sostinėje apgadinta 16 objektų, tarp jų – paprasta mokykla ir įmonė. Rusai taip pat atakavo kritinę infrastruktūrą Dnipropetrovsko, Donecko, Žytomyro ir Odesos srityse.
„Rusijai turi būti daromas didesnis spaudimas. Negalime sustoti, o ES 21-asis sankcijų paketas turėtų būti priimtas šią savaitę. Kiekviena sprendimų dėl sankcijų atidėliojimo diena duoda Rusijai daugiau laiko jiems pasiruošti. Kiekvienas komponentas – lustai, mikroschemos, dvejopos paskirties prekės – viskas, ką Rusija naudoja karui pratęsti ir žmonėms pulti turi būti sustabdyta“, – pabrėžė jis.
Prezidentas pridūrė, kad susitarimai su partneriais dėl europietiškų antibalistinių raketų sistemų yra tai, kas iš tikrųjų gali padidinti ukrainiečių saugumą.
„Turime judėti į priekį kartu. Kiekviena įmonė ir kiekviena šalis turi būti tikra gyvybės gynėja. Mūsų bendri pajėgumai yra pakankami, o kartu mes galime sukurti patikimą Ukrainos ir visos Europos apsaugą. Dėkoju visiems, kurie padeda“, – akcentavo jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė penkias Rusijos balistines raketas „Iskander-M“/S-400, dvi valdomas raketas Ch-59/69 ir 108 dronus.
Zelenskis apie galimas paliaubas: įmanoma, bet Putinui reikia pergalės
Ukrainos prezidentas davė išskirtinį interviu televizijai BFMTV prieš išskrisdamas į Paryžių, kur šį pirmadienį, tradicinio liepos 14-osios parado išvakarėse, vyksta naujas savanorių koalicijos susitikimas.
Rusija „prarado iniciatyvą mūšio lauke“
„Rusai „prarado iniciatyvą mūšio lauke, dėmesio – jie nepralaimėjo karo, bet prarado iniciatyvą“, – paaiškino Ukrainos prezidentas. Jo teigimu, nuo metų pradžios „rusai judėjo į priekį, lėtai, po to buvo mūsų eilė, kova buvo labai įtempta, ir per šį laikotarpį jie prarado 150 000 žmonių“.
„Jie prarado 150 000 žmonių dėl 50 kilometrų (...) Tai yra tikrasis karas. Šie smūgiai, šios balistinės raketos, kurias jis naudoja, yra skirtos parodyti, kad jis kariauja savo karą“, – apgailestavo jis.
Ukraina turi „vieną stipriausių kariuomenių pasaulyje“
Prasidėjus ketvirtiesiems karo prieš Rusiją metams, Ukraina dabar pati gamina savo dronus ir raketas. „Dabar turime stipriausią arba vieną stipriausių kariuomenių pasaulyje, tačiau ji susiduria su sunkiausiomis sąlygomis“, – pabrėžė Volodymyras Zelenskis.
„Dabar gaminame viską: dronus, artileriją, šarvuočius, 155 mm pabūklus.“
„Įvyko daug pokyčių, bet nežinau, ar žmonės supranta, kad mūsų doktrina yra siekti apsiginti. Ne siekti okupuoti, o gynyba. Štai kodėl mes pasirenkame savo prioritetus, susitelkdami ties vienu labai pagrindiniu dalyku: apsiginti“.
Europos balistinių raketų gynybos projektas
„Tiesa, kad Rusija turi labai stiprias balistines raketas ir kad jie turi arba greitai turės galimybę jas paleisti 5000 kilometrų atstumu. Tai tik laiko klausimas“, – pripažino Ukrainos valstybės vadovas.
Siekdama atsverti šią grėsmę, Ukraina dirba „prie antibalistinių sistemų, oro gynybos sistemų“. „Apie tai daug nekalbame, nes jas testuojame, tačiau prioritetas yra apsiginti“.
„Rusija turi raketų, kurios gali pataikyti į bet kurį Europos miestą. Štai kodėl Europa privalo turėti savo priešraketinę gynybą. Tai bus pigiau nei „Patriot“ ir turi būti panašu į jas“, – pabrėžė jis.
Šis projektas bus 100 % europietiškas: „Dirbsime su Prancūzija, Švedija, Danija, Italija, Norvegija ir kitomis šalimis. Iš viso yra aštuonios šalys, kurios gali pasidalyti daugybe detalių. Tai tarsi „Lego“, antibalistinis „Lego“.“
„Jei mūsų bandymai pavyks, ši nauja sistema pasirodys jau 2026 metais. Tai bus nuostabu ir labai naudinga“, – dar kartą pareiškė jis.
Ukrainos prezidentas apibendrino: „Jei norime saugios Europos su labai tvirtu oro skydu, ne tik kažkam, o visiems, kažkas turės sumokėti, kažkas pagaminti, kažkas parduoti. Ir tai yra gerai. Tikiuosi, kad mums pavyks“.
Ukraina „gina saugumą Europoje“
Volodymyrui Zelenskiui Ukraina visų pirma yra „siena“ kelioms kitoms teritorijoms priešais Rusiją. Jei karas yra „toli nuo Prancūzijos“, tai tik todėl, kad jo šalis „gina saugumą Europoje“.
Šiame kontekste Ukrainos valstybės vadovas ypač pabrėžė žurnalistų vaidmens svarbą informuojant gyventojus, nes „žmonės pamiršta“ šį karą tarp dviejų šalių.
„Žinau, kad aiškinimo vaidmuo yra labai svarbus, tai galioja viso pasaulio žmonėms, jie visi turi savo vidinių klausimų, ir būtent todėl privalote priminti, kodėl reikia padėti Ukrainai“, – primygtinai prašė jis.
Paliaubos „gali įvykti“, bet išlieka „labai sudėtingos“
Po daugybės paliaubų, kurios buvo ne kartą pažeistos, Ukrainos prezidentas tikina, kad paliaubos yra „įmanomos“, tačiau jas išlaikyti išlieka „labai sunku“, užsimindamas apie sudėtingas paliaubas Irane, taip pat apie tam prieštaraujančią Rusiją.
„Mums reikia užbaigti šį karą. Ir yra viena pusė, Rusija, kuri to nenori. Jie tai rodo tik žodžiais. Tačiau paliaubos nėra tik žodžiai, tai labai konkretus žingsnis“, – primena jis, tikindamas, kad „tai yra istorinė misija“.
Pasak Volodymyro Zelenskio, Vladimiras Putinas „yra melagis“, kai kalbama apie temas, susijusias su paliaubomis, „nes jam reikia pergalės“.
Volodymyras Zelenskis baiminasi Rusijos vykdomos konflikto „eskalacijos“
Ukrainos prezidentas baiminasi galimos Rusijos vykdomos konflikto „eskalacijos“, nes jei Vladimiras Putinas nepasieks pergalės, „jis taps labai pavojingas, ir ne tik mums“, įspėja Volodymyras Zelenskis.
„Jis bandys okupuoti kitą vietą, kitus žmones ir vėl žudyti, žudyti žmones“, – tikina jis, pridurdamas, kad jis taip pat gali „įtraukti daugiau šalių į karą“.
Ukrainos prezidentas užtikrina: paliaubos yra būtinos ir Rusijai, kad „būtų suteiktas šansas pasauliui, o prieš tai – jos pačios tautai, visoms toms šeimoms, kurios neteko savo karių, savo sūnų, savo dukterų“, ir pridūrė: „Jam pačiam reikia galvoti apie visus šiuos žmones, o ne man“.
Dėl Kyjivo atakų Azovo jūroje Rusija ieško alternatyvių laivybos maršrutų
Rusija antradienį pareiškė, kad dėl vis intensyvėjančių Ukrainos smūgių Azovo jūroje svarsto „alternatyvius laivybos maršrutus“ ir gali joje apriboti laivybą. Kyjivas savo ruožtu praneša per pastarąsias devynias dienas Azovo jūroje atakavęs daugiau nei 100 laivų.
Azovo jūra driekiasi tarp Rusijos, Maskvos pajėgų okupuotos pietinės Ukrainos dalies ir Rusijos aneksuotos Krymo pusiasalio.
Tai svarbus eksporto maršrutas žemės ūkio produkcijai, įskaitant iš okupuotos Ukrainos, pasak Kyjivo, pavogtus grūdus, taip pat tiekimui į Krymą.
Rusų laivai Azovo jūroje atakuojami Ukrainai taip pat smarkiai sustiprinus ilgojo nuotolio dronų atakas giliai Rusijos teritorijoje, dėl ko šalyje susidarė degalų trūkumas.
„Šiuo metu bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis ir verslo bendruomene rengiami alternatyvūs laivybos maršrutai“, – teigiama Rusijos žemės ūkio ministerijos pranešime.
Ministerija tvirtino, kad eksportas bus tęsiamas.
„Padėtis Azovo jūroje neturės įtakos vidaus rinkos aprūpinimui maistu ar mūsų šalies eksporto galimybėms“, – tikino ministerija.
„Prireikus tiekimo logistika bus nukreipta kita kryptimi“, – pridūrė ji.
Tuo metu Rusijos transporto ministerija tikino besiimanti „visų būtinų priemonių, siekdama užtikrinti sklandžią krovinių logistiką, atsižvelgiant į didėjantį priešo išpuolių prieš civilinį laivyną skaičių“ Azovo jūroje.
Ji pridūrė, kad prireikus dalis „krovinių bus nukreipta į kitas transporto rūšis“.
Ukrainos dronų pajėgų vadas antradienį teigė, kad Ukraina „per pastarąsias devynias dienas“ smogė 116 laivų Azovo jūroje, įskaitant kelis tanklaivius ir krovininius laivus.
Jo teigimu, šių smūgių tikslas – padaryti žalą Rusijos šešėliniam laivynui ir apriboti Rusijos degalų tiekimą į Maskvos kontroliuojamą Krymą.
ES atvėrė antrąjį derybinį skyrių dėl Ukrainos stojimo
Kyjivui aktyviai siekiant spartesnės pažangos dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), antradienį Briuselis atvėrė antrąjį narystės derybų su Ukraina skyrių.
Pirmąjį derybinį skyrių 27 valstybių narių blokas oficialiai atvėrė praėjusį mėnesį. Šis žingsnis buvo ilgai atidėliojamas dėl Vengrijos pasipriešinimo, tačiau Budapešte gegužę pasikeitus vyriausybei šios kliūties nebeliko.
Norėdamos įstoti į ES, šalys kandidatės turi derėtis dėl šešių derybinių skyrių skirtingose srityse, kad suderintų savo teisės aktus su bloko teisės aktais visose iš jų – nuo aplinkos ir žemės ūkio iki teisingumo.
Antradienį Briuselyje susitikę ES ministrai ir jų kolega iš Ukrainos pradėjo derybas dėl saugumo, gynybos ir užsienio politikos.
Nepaisant pažangos, šis žingsnis neatitinka Ukrainos ir Briuselio lūkesčių pradėti derybas dėl visų šešių derybinių skyrų dar iki vasaros atostogų Europoje pradžios.
Karo nualinta Ukraina, kuri pateikė paraišką įstoti po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos, vis dar turi nueiti ilgą ir sunkų kelią, kad taptų visateise ES nare.
Tačiau Ukraina nebuvo vienintelė ES narystės siekianti ir pažangą padariusi šalis.
„Šiandien – išskirtinis antradienis ES plėtrai. Šiandienos impulsą dabar reikia paversti konkrečiais rezultatais“, – antradienį Briuselyje sakė už plėtrą atsakinga ES komisarė Marta Kos.
Paraišką dėl narystės tuo pačiu metu kaip ir Ukraina pateikusiai Moldovai taip pat buvo atvertas antrasis derybinis skyrius.
Tuo metu pagrindine kandidate tapti naująja bloko nare laikoma Juodkalnija kartu su Albanija baigia derybas dėl dar kelių skyrių.
Sėkminga Ukrainos operacija – smūgiai 116 Rusijos laivų vos per 9 dienas
Per 9 dienas Azovo jūroje pataikyta į 116 Rusijos laivų, iš jų 11 – praėjusią naktį: Rusijos „šešėlinio laivyno“ naikinimo ir blokavimo operacijos rezultatai.
Sausumos bepiločių sistemų (SBS) vadas Robertas „Madjaras“ Brovdi pranešė, kad naktį į liepos 14-ąją buvo pataikyta į 5 tanklaivius, 5 sausakrūvius laivus ir 1 vilkiką. Iš viso per 9 paras smūgius patyrė 116 „šešėlinio laivyno“ laivų, o tai iš esmės apsunkina Rusijos naftos eksportą.
R. Brovdi teigimu, kalbama pirmiausia apie mažus tanklaivius, kurie gabena naftą iš Azovo jūros uostų ir Volgos-Dono kanalo iki didelių tanklaivių Juodojoje jūroje. Jų išvedimas iš rikiuotės pažeidžia Rusijos „juodojo aukso“ eksporto logistiką.
Be to, tai riboja deficitinio benzino tiekimą į okupuotą Krymą per Azovo jūrą. Taip pagrindiniais maršrutais lieka automobilių ir geležinkelių cisternos, kurias taip pat ugnimi kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
Latvija: naujos mobilizacijos Rusijoje tikimybė padidės po rinkimų rugsėjį
Tikimybė sulaukti naujo Vladimiro Putino įsakymo dėl mobilizacijos Rusijoje padidės po artėjančių Valstybės Dūmos rinkimų rugsėjo mėnesį, naujienų agentūrai LETA teigė Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras (SAB).
Latvijos žvalgybos tarnyba pabrėžė, kad galimas Rusijos prezidento sprendimas dėl pakartotinės mobilizacijos būtinybės pirmiausia priklausys nuo karinių poreikių Ukrainoje, su kuria Rusija kariauja jau penktus metus, ir vidaus politinių aplinkybių.
SAB teigimu, priimdamas sprendimus, kurie gali neigiamai paveikti vidaus politinį stabilumą, pavyzdžiui, dėl mobilizacijos, Kremlius įvertina esamą padėtį, visuomenės nuotaikas ir sprendimo pasekmes. Visa tai, pasak SAB, gali turėti įtakos sprendimo priėmimo laikui ir formai.
SAB vertinimu, tikimybė, kad Rusijoje bus paskelbta pakartotinė mobilizacija dar iki šį rugsėjį numatytų Valstybės Dūmos rinkimų, yra labai maža, tačiau po rinkimų mobilizacijos ji padidės. SAB pabrėžė, kad Rusija, net ir nepaskelbdama pakartotinės mobilizacijos, toliau slapta verbuos karui reikalingus karius.
Kaip skelbta, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio pradžioje atvirame laiške Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui pasiūlė susitikti asmeniškai ir aptarti karo pabaigą. V. Zelenskis tikino, kad Ukraina yra pasirengusi tiesioginėms abiejų šalių vadovų deryboms.
Laiške Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad „karas Rusijoje sukelia vis daugiau neigiamų emocijų“, nes rusams nepatinka „mūsų dronai ir raketos“, benzino trūkumas, nuolatiniai apribojimai ir planas skelbti mobilizaciją.
Kyjivas: nuo 2022 metų Rusijos kariuomenė įvykdė šimtus ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų
Ukrainoje fiksuojant staigų Rusijos pajėgų vykdomų karo belaisvių egzekucijų šuolį, kurį Kyjivas vadina sąmoninga Maskvos politika, šimtai šeimų susiduria su kraupia realybe – apie artimųjų nužudymą nelaisvėje sužino iš socialiniuose tinkluose platinamų vaizdo įrašų.
Paskutinėje žinutėje, kurią Liudmila Dubnycka gavo iš savo vyro, jis pranešė, kad netrukus gali būti paimtas į Rusijos pajėgų nelaisvę.
Po dviejų dienų moteris atpažino jo kūną socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše, kuriame buvo matyti nužudytų ukrainiečių karių grupė.
Jos sutuoktinis Andrijus Dubnyckis yra vienas iš šimtų karo belaisvių, kuriems, Kyjivo teigimu, Rusijos kariuomenė įvykdė egzekuciją nuo pat invazijos pradžios 2022 metais.
Tikslus aukų skaičius nėra žinomas ir skiriasi priklausomai nuo skirtingų Ukrainos bei tarptautinių šaltinių duomenų. Visgi Kyjivas tvirtina, kad šios egzekucijos atskleidžia sąmoningą Maskvos politiką.
A. Dubnyckiui buvo 25-eri, kai jis žuvo 2024 metų vasarį, Ukrainos pajėgoms traukiantis iš Avdijivkos – kovų epicentro Rytų Ukrainoje, kurį vėliau užėmė Rusija.
Bandydamas atsitraukti, karys iš 110-osios brigados buvo sužeistas ir liko savo pozicijoje su penkiais bendražygiais, iš kurių keturi taip pat buvo sužeisti. Nepaisant sudėtingos situacijos, jie tikėjosi evakuacijos.
Kai vasario 15 dieną jis paskambino žmonai, „jis buvo itin nervingas ir verkė“, naujienų agentūrai AFP pasakojo 27-erių L. Dubnycka.
Siekdami išlaikyti viltį, sutuoktiniai pažadėjo susilaukti sūnaus, kai vėl susitiks, kad jų mažoji dukra turėtų brolį.
Po kelių valandų jis atsiuntė žinutę, kad jie tikriausiai bus paimti į nelaisvę. Tada jis nustojo atsakinėti.
Ukrainos žiniasklaidos paviešintas vaizdo įrašas atskleidžia, kas tikriausiai įvyko vėliau: kitas karys Ivanas Žytnykas kalbėjosi vaizdo ryšiu su giminaičiu, kai Rusijos kareivis įsakė jam sudėti ginklus.
Po dviejų dienų L. Dubnycka pamatė Rusijos socialiniuose tinkluose vaizdo įrašą, kuriame matyti penki kūnai, gulintys kraujo baloje.
Ji atpažino kryžiaus tatuiruotę ant vieno iš vyrų rankų – tai buvo jos vyras.
„Staigus atvejų padaugėjimas“
110-oji brigada patvirtino, kad keli kariai, įskaitant A. Dubnyckį ir I. Žytnyką, žuvo, ir apkaltino Rusijos pajėgas pažeidus susitarimą dėl jų evakuacijos.
Ukrainos prokurorai pradėjo tyrimą dėl „neginkluotų Ukrainos karo belaisvių sušaudymo“.
Šis incidentas nėra vienintelis.
Keli Ukrainos pareigūnai agentūrai AFP teigė, kad Rusijos pajėgos nuo 2023 metų padidino egzekucijų skaičių.
„Tai kyla iš Rusijos politikos, kuri faktiškai skatino ir įgalino tokius nusikaltimus, o vadai vėliau davė atitinkamus įsakymus“, – AFP sakė Ukrainos generalinės prokuratūros, prižiūrinčios karo belaisvių egzekucijų klausimus, pareigūnas Andrijus Atamančiukas.
Maskva šiuos kaltinimus atmeta.
Praėjusį mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje minimi 129 patvirtinti Ukrainos karo belaisvių egzekucijų atvejai, o pati organizacija dar pernai įspėjo apie „ryškų atvejų padaugėjimą“.
Anot A. Atamančiuko, iki šiol Kyjivas pradėjo 116 tyrimų dėl 306 Ukrainos karių nužudymo nuo 2022 metų.
Jis pabrėžė, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis.
Ukrainos žvalgybos pareigūnas agentūrai AFP teigė, kad nuo 2022 metų jie užfiksavo daugiau nei 900 karių, nužudytų per daugiau nei 340 incidentų.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas pridūrė, kad tai gali sudaryti nuo 25 iki 40 procentų visų atvejų.
Šaltinių teigimu, skaičių skirtumai atsiranda dėl skirtingos metodikos.
Prokuratūra teigė besiremianti dokumentuotais ir įrodytais faktais, o žvalgybos tarnybos informaciją iš fronto linijos dalinių ir kitų šaltinių gauna greičiau.
„Užtikrinti teisingumą“
Rusijos institucijos neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti šiuos kaltinimus.
Maskva sistemingai atmeta kaltinimus karo nusikaltimais ir savo ruožtu kaltina Kyjivą jų vykdymu.
Pagal Ženevos konvencijas, kariai laikomi karo belaisviais ir jiems taikoma apsauga nuo pat akimirkos, kai jie aiškiai pasiduoda.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos sukarinta grupuotė „Wagner“, išformuota po 2023 metų maišto, suvaidino svarbų vaidmenį „nustatant toną“ egzekucijoms, nes jos gretose buvo buvusių kalinių, iš kurių daugelis nuteisti už smurtinius nusikaltimus.
Ukraina teigia, kad dažniausiai aukos yra sušaudomos.
2023 metais socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos karys nušauna ukrainiečių karį po to, kai šis sušuko „Šlovė Ukrainai“.
Ukrainos tyrėjai taip pat nurodė itin žiaurių žmogžudysčių atvejus, įskaitant galvų nukirtimą, kurių vaizdai cirkuliavo Rusijos socialiniuose tinkluose.
Iki šiol Ukrainoje nuteisti tik penki Rusijos kariai, įskaitant du už akių, AFP sakė prokuroras A. Atamančiukas.
Tyrimų sudėtingumas dėl ribotos prieigos prie kovos zonų apsunkina teisminius procesus.
Jis nepraranda vilties vieną dieną užtikrinti teisingumą aukų šeimoms, bent jau suteikiant joms vardus tų, kurie nužudė jų artimuosius.
L. Dubnyckai sužinoti savo vyro žudiko tapatybę būtų beprasmiška, sakė ji su ašaromis akyse.
„Nežinau, kaip tai suteiktų man palengvėjimą, net jei vieną dieną sužinočiau, kas tai padarė“, – teigė ji.
Prancūzija leidžia Ukrainai gaminti prancūziškas raketas
Prancūzija leis Ukrainai gaminti prancūziškas sparnuotąsias raketas, valdomas tiksliąsias bombas ir oro gynybos raketas. Tai pirmadienį po 25 šalių lyderių susitikimo Paryžiuje pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Tai pirmas kartas, kai Prancūzija suteikia Ukrainai licencijas ginklų gamybai. Šis žingsnis leis Kyjivui papildyti savo atsargas tuo metu, kai Rusija intensyvina atakas prieš šalį.
Pirmiausiai kalbama apie AASM tipo tiksliąsias bombas „oras-žemė“, „Aster“ tipo oro gynybos raketas bei SCALP – tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas, kurias taip pat gamina Jungtinė Karalystė.
Ukrainos vyriausybė, be to, užsakė 16 prancūziškų „Rafale“ naikintuvų – jie Ukrainos oro erdvėje turėtų būti pradėti naudoti 2028– 2029 m., bei naujos kartos oro gynybos sistemų.
Ukrainos sąjungininkės taip pat planuoja karines pratybas Ukrainos kaimyninėse šalyse, spaudos konferencijoje kalbėjo E. Macronas. Tai esą dalis plano sukurti daugianacionalines pajėgas, kurios būtų dislokuotos po paliaubų su Rusija.
CNN: Trumpas pasiruošęs paremti senatoriaus Grahamo sankcijas Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasiruošęs paremti sankcijų Rusijai paketą, kurį inicijavo velionis senatorius Lindsey Grahamas.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento, apie tai pranešė transliuotojas CNN, remdamasis nuosavais šaltiniais Baltuosiuose rūmuose.
„Prezidentas Donaldas Trumpas palaikys dvipartinio sankcijų Rusijai paketo, kurį inicijavo velionis senatorius Lindsey Grahamas, priėmimą“, – sakoma pranešime.
Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as teigė, kad Baltieji rūmai pastarosiomis savaitėmis glaudžiai bendradarbiavo su L. Grahamu dėl šios priemonės.
„Norint tai padaryti, čia, Senate reikės demokratų ir respublikonų, bet tikiuosi, kad mums pavyks tai įgyvendinti“, – teigė jis.
J. Thune‘as pridūrė, kad paskutinėmis L. Grahamo gyvenimo dienomis šis sankcijų paketas „buvo tai, ką jam labiausiai rūpėjo pasiekti, o tai tikrai būtų neįtikėtinas jo palikimas“.
CNN pažymėjo, kad jei naujasis sankcijų paketas būtų įgyvendintas, jis leistų D. Trumpui įvesti didelius muitus importui iš šalių, perkančių rusišką naftą, uraną ir gamtines dujas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, respublikonas L. Grahamas mirė praėjusią savaitę. Jam buvo 71-eri.
Kyjive – sprogimų banga
Ukrainos sostinėje Kyjive antradienį netrukus po vidurnakčio nugriaudėjo sprogimų serija, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas, kai prieš tai šalies oro pajėgos įspėjo apie artėjančias kelias raketas.
„Sostinėje veikia oro gynybos sistemos“, – platformoje „Telegram“ nurodė miesto meras Vitalijus Klyčko. – „Priešas atakuoja Kyjivą balistinėmis raketomis.“
Dronų atakos Rusijos gilumoje: liepsnoja gamykla net už 1300 kilometrų nuo Ukrainos sienos
Po naktinių Rusijos smūgių Kyjivui Ukraina atsakė atakomis prieš Rusijos naftos pramonę – sprogimai užfiksuoti iškart keliuose regionuose.
Pranešama, kad šiąnakt Ukrainos bepiločiai orlaiviai nusitaikė iškart į dvi Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Taip pat skelbiama apie sprogimus ir gaisrą Gelendžiko aerodromo rajone.
Salavatas, Baškortostanas – smogta naftos perdirbimo kompleksui „Gazprom neftechim Salavat“. Tai yra vienas didžiausių Rusijos Federacijos naftos chemijos kompleksų, kurio perdirbimo pajėgumas siekia iki 10 mln. tonų žaliavos per metus.
Tai vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo kompleksų, galintis perdirbti iki 10 mln. tonų žaliavos per metus. Įmonė sujungia naftos perdirbimą, stambią chemijos pramonę ir dujų chemijos gamyklą.
Pažymima, kad tai yra vienas tolimiausių Rusijos naftos perdirbimo objektų, kuriam smogė Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločiai orlaiviai. „Salavat“ gamykla yra už 1300 km nuo Ukrainos sienos.
Krasnodaro kraštas – pranešama, kad „nuolaužos“ atakavo Afipskio naftos perdirbimo gamyklą. Įmonės teritorijoje nugriaudėjo keli galingi sprogimai, po kurių kilo gaisras. Gamyklos projektinis pajėgumas – 6,25 mln. tonų naftos per metus. Įmonė gamina degalus ir kitą produkciją, kuri, be kita ko, naudojama Rusijos kariuomenės reikmėms.
Gelendžikas – vietos gyventojai praneša apie sprogimus ir stiprų gaisrą aerodromo rajone.
Okupuotas Doneckas – dieną prieš tai buvo pranešta apie smūgį šaudmenų sandėliui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusija giriasi milžinišku smūgiu: Ukrainos miestą sudrebino 3 tonas sverianti bomba
Rusija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kokį niokojantį poveikį vienam Ukrainos miestui padarė tris tonas sverianti sklendžiančioji bomba, praneša naujienų portalas „TVP World“.
20 sekundžių trukmės vaizdo įraše, kurį pirmadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, matyti milžiniškas sprogimas ir aiški sprogimo banga, kuriai nuslinkus virš netoli fronto linijos esančio Orichivo miesto pakilo juodi dūmų debesys.
Vaizdo įraše girdėti, kaip pilotas giriasi, kad „sunku įsivaizduoti taikinį, kurio nesunaikintų tokio dydžio aviacinė bomba“.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad sklendžiančioji bomba „FAB-3000“, kurios sprogstamasis užtaisas sveria apie 1,4 tūkst. kg, pataikė į gyvenamąjį rajoną, nors Rusija tvirtina, kad buvo pataikyta į karines pozicijas.
Prieš prasidedant karui, Orichivo mieste pietinėje Zaporižios srityje gyveno šiek tiek mažiau nei 14 tūkst. gyventojų.
Naujas senas ginklas
Šio tipo ginklas per karą Ukrainoje panaudojamas nebe pirmą kartą. Rusija nevaldomas aviacines bombas „FAB-3000“ pradėjo mėtyti dar 2022 m. balandžio mėnesį, o pirmoji iš jų buvo panaudota per liūdnai pagarsėjusią plieno gamyklos „Azovstal“ apgultį šalies pietuose esančiame Mariupolio uostamiestyje.
2024 m. vasarį Rusija vėl pradėjo masinę šių sovietinių laikų bombų gamybą.
Nuo tada šis ginklas, kuris nebuvo naudojamas nuo 1980-ųjų karo Afganistane, buvo modifikuotas, jame sumontuojant kryptinius sparnus, kad taptų valdomąja sklendžiančiąją bomba.
Be to, „FAB-3000“ buvo pritaikyta naudoti taktiniame bombonešyje „Su-34“ – būtent šio tipo orlaivis, kaip teigiama, įvykdė vaizdo įraše užfiksuotą smūgį.