„Putino paskutinio teismo dienos bomba“: Rusijos siaubo ginklas galimai sukeltų ir cunamį

Kreipdamasis į Rusijos Federacijos tarybą šių metų kovo 1-ąją V. Putinas sukėlė didžiulį viso pasaulio dėmesį prabilęs apie Rusijos vystomą branduolinę ginkluotę. Vienas iš tokių galimai ateityje pasirodysiančių ginkluotės pavyzdžių – savaeigis povandeninis laivas – išsiskyrė iš kitų pompastiškų raketų ir branduolinių galvučių pristatymų, rašoma „Business Insider“.

5

Rusijos prezidentas: tai neįveikiama mašina

Savaeigis povandeninis dronas, anot Rusijos prezidento, galės „keliauti į neįžengiamas gelmes“, judėti greičiau už įprastą povandeninį laivą, „ir faktiškai neturės pažeidžiamų vietų, kurias galėtų išnaudoti priešai“. Maža to, jis galės plukdyti „galingą branduolinį užtaisą“.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Rusija iš sausumos, jūros ir oro paleido branduolinius užtaisus galinčių nešti raketų

„Tai yra tikrai nerealu. <...> Niekas pasaulyje negali jiems prilygti“, – pasakojo V. Putinas, pridūręs, kad Rusija išbandė branduoliniu varikliu varomą droną dar 2017-ųjų gruodį. „Žmogaus nepilotuojami povandeniniai laivai gali plukdyti tiek konvencines, tiek branduolines kovines galvutes, kurios leidžia jiems pasiekti įvairius taikinius, įskaitant lėktuvnešių grupes, pakrantės įtvirtinimus ar infrastruktūrą“.

V. Putinas savo kalboje neatskleidė raketos pavadinimo, tačiau manoma, kad tai yra „Daugiafunkcinė vandenynų sistema Status-6“ – taip pat žinoma „Kanyon“ ar „Putino paskutinės teismo dienos mašina“ pavadinimais.

Rusijos valstybinė televizija 2015-aisiais tariamai netyčia yra nutekinusi ginklo, kurį ekspertai prilygino „Caro bombai“, diagramą. „Caro bomba“ yra galingiausias branduolinis užtaisas, kuris kada nors per visą žmonijos istoriją buvo detonuotas.

Leidinio kalbinti branduolinės fizikos ekspertai tikina, kad tokio ginklo panaudojimas galėtų sukelti didžiulį cunamį, pažymėdami, kad jis pridarytų daugiau žalos už sprogimą virš žemės paviršiaus.

Kodėl „Putino paskutinio teismo mašina“ kelia tokį siaubą

Visų pirma, tai branduolinio užtaiso sprogdinimas vandenyne gali sukelti nenuspėjamai katastrofiškus padarinius.

REKLAMA

JAV povandeniniai testai 1940-1950 metais – įskaitant operacijas „Crossroads Baker“ ir „Hardtack I Wahoo“ – aiškiai parodo, kodėl to reiktų baimintis.

Bandymų, kurių metu užtaisai buvo sprogdinami vandens paviršiuje, vietoje iškilo beveik dviejų kilometrų vandens stulpas, kilo didžiulės bangos. Keli netoliese dislokuoti karo laivai buvo parblokšti garų bangos. Mažesnieji laivai buvo nublokšti kaip žaisliukas vonioje ir paskendo, arba buvo pažeisti jų korpusai. Pažymima, kad sprogimai padvigubino bangų aukštį netolimose salose.

„Gerai nutaikytas branduolinis 20-50 megatonų užtaisas netoli pakrantės galėtų sukaupti tokį energijos lygį, kaip 2011-ųjų cunamio, o gal ir dar daugiau“, – pasakojo leidiniui branduolinės ginkluotės ekspertas, fizikas Rexas Richardsonas. 2011-aisiais žemės drebėjimas ir cunamis Tohoku pražudė daugiau nei 15 tūkst. žmonių Japonijoje.

Eksperto teigimu, dėl pakrantėje kylančio jūros dugno, cunamio bangos, kurios siektų 100 metrų, būtų realybė.

Tiek R. Richardsonas, tiek kiti ekspertai leidiniui nurodė, kad netoli pakrantės tokio tipo ginkluotės panaudojimas užterštų radioaktyvia medžiaga tonas vandenyno nuosėdų ir paskleistų jas aplinkinėse teritorijose.

Povandeninio sprogdinimo problemos

Branduolinės fizikos mokslininkas Gregas Spriggsas„Lawrence Livermore National Laboratory“ leidiniui taip pat pripažino, kad 50 megatonų ginklas „galimai galėtų sukelti cunamį“ ir smogti pakrantei didžiule, 650 kilotonų sprogimo galia.

Tačiau, jo teigimu, „tai būtų kvailas gero branduolinio ginklo panaudojimas“. G. Spriggsas nemano, kad net galingiausia branduolinė bomba sukeltų pavojingą cunami, jeigu būtų susprogdinta po vandeniu.

„Branduolinio ginklo išskiriama energija yra lašas kibire palyginti su ta energija, kurią išskiria natūraliai kylantys cunamiai“, – pareiškė G. Sprigssas „Business Insider“. Pasak eksperto, dirbtiniu būdu sukeltas cunamis nebūtų labai didelis.

REKLAMA

Pavyzdžiui, 2011-aisiais cunamis Japonijoje išskyrė 9,32 mln. megatonų dinamito energijos. Tai yra šimtus milijonų kartų daugiau nei bomba, numesta ant Hirošimos 1945 metais, ir apie 163 tūkst. kartų daugiau už Sovietų Sąjungos išbandytą „Caro bombą“ 1961-aisiais.

Be to, G. Sprigsso teigimu, sprogimo energija nebūtų nukreipta tiesiogiai į pakrantę – ji pasiskirstytų į visas puses aplink, todėl „būtų iššvaistyta atgal į jūrą“.

Pakrantėje ar už kelių kilometrų nuo kranto susprogdinus bombą būtų „veltui“ išeikvota galia ir ekspertas tikina, kad „bloga JAV linkinti šalis neturėtų argumentų, kam jai specialiai sumažinti sprogmens poveikį, jeigu būtų galima ją paleisti tiesiog virš miesto“.


Rašyti komentarą...
A
Albinas
2018-04-29 21:09:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Man tai tik pimpalaa sukeltu! Hehe
Atsakyti
0

G
Gintaras
2018-04-29 23:26:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir dar sako, kad pasaulis žengia į priekį. Technologijos ir visa kita. Bet pažiūrėkime, kokie barbarai esame! Kaip žmogus į senatvę suvaikėja, taip ir mūsų civilizacija urviniu gyvenimu pasibaigs. Prie to einame. Ginkluojamės ir giriamės, kad esame stiprūs. Argi tai ne bukumas? Karas vyksta grynai dėl egoistiškų pasipelnymo tikslų, siekiant užgrobti, išvogti, pavergti, prijungti ir t.t. 21-as amžius nuo 11-o toje vietoje niekuo nesiskiria. Protai kaip buvo beždžionių mentaliteto, tai taip ir liko. Tik bažnyčia karų nebekelia, bent krikščionių. Vargais negalais perlipo per save ir pripažino, kad žemė apvali ir sukasi aplink saulę. O kiek žmonių nužudė dėl tokio atradimo? Dievas pačiai bažnyčiai neturėtų atleisti.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų