Vasario mėnesį sulaukęs 18 metų, Danilas Jermolenka pasirašė sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis. Po mėnesio jis pirmą kartą balsavo už Vladimirą Putiną. Kovo pabaigoje Danilas baigė bazinius dviejų savaičių karinius mokymus ir buvo išsiųstas į Rytų Ukrainą.
Balandžio 4 d. šturmuojant ukrainiečių pozicijas, D. Jermolenka atsiskyrė nuo savo būrio, patekęs į kryžminę ugnį. Gegužės pabaigoje jo šeima ir draugai susirinko į nedidelį miestelį centrinėje Rusijoje tam, kad jį palaidotų. Ceremonijos metu, karstas buvo uždengtas Rusijos vėliava, o fone grojo karinis orkestras.
Vienas iš tūkstančio
„The Guardian“ skelbia, jog D. Jermolenka yra vienintelis iki šiol užregistruotas žuvęs Rusijos karys, gimęs 2006 m. Jis yra jauniausias žinomas karys, žuvęs nuo tada, kai V. Putinas daugiau kaip prieš dvejus metus įsakė savo kariuomenei pulti Ukrainą.
„Jis negalėjo sulaukti, kada galės stoti į kovą, todėl sulaukęs pilnametystės pasinaudojo savo šansu“, – sakė jo 25 metų brolis Maksimas, duodamas interviu telefonu iš nedidelio Krasnoufimsko miestelio netoli Uralo kalnų, į kurį jis grįžo iš fronto linijos dalyvauti laidotuvėse.
Maksimas pirmasis įstojo į kariuomenę 2022 m.
„Didžiuojuosi Danilu. Jis visada sakydavo, kad nori ten kovoti su naciais ir fašistais“, – pridūrė Maksimas, žodis žodin pakartodamas Kremliaus propagandinę liniją, kuria bandoma teisinti invaziją į Ukrainą.
Tokie jauni rusai dažnai yra vadinami „P karta“, nes gyveno tik V. Putino prezidentavimo laikais. Nepriklausomas Rusijos portalas „Mediazona“, kuris naudodamasis atvirais šaltiniais, stebi karo aukas, nustatė, kad kare žuvo beveik 5 tūkst. jaunesnių nei 24 metų karių, iš jų, 1,4 tūkst. jaunesnių nei 20 metų.
Siekia romantizuoti žuvusius
Daugelis iš šių vyrų yra kilę iš Rusijos gilumos ir Kremlius juos vaizduoja kaip didvyrius. Rusija deda daug pastangų, kad į kovas įsitrauktų dar daugiau jaunų žmonių, nes V. Putinas siekia šalį militarizuoti.
Netrukus po karo pradžios Rusijos valdžia pakeitė įstatymus, kurie leidžia 18-mečiams pradėti karo tarnybą iškart po mokyklos baigimo. Taip pat Kremlius pradėjo kampaniją, kuria siekiama suformuoti naują rusų kartą, trokštančią tarnauti kariuomenėje.
Nuo 2000 m., kai į valdžią atėjo V. Putinas, Rusijos vyriausybė bando primesti jaunimui valstybinę ideologiją ir daug investuoja į vyriausybę remiančias jaunimo organizacijas. Tačiau daugelį metų atrodė, kad šios pastangos žlunga, nes jauni rusai dažnai būdavo demokratiją remiančių protestų priešakyje, o apklausose pirmaudavo prieš vyriausybę nusiteikę žmonės.
Tačiau karas Ukrainoje suteikė Kremliui naują postūmį indoktrinuoti paauglius itin agresyvia ir antivakarietiška V. Putino patriotizmo versija.
„Mes kariaujame mažiausiai tris karus“
„Mes kariaujame mažiausiai tris karus. Yra karas fronto linijose. Yra ekonominis karas. O trečiasis karas yra ideologinis karas. Karas už jaunimo protus“, – 2023 m. liepą sakė aukštas Kremliaus biurokratas Sergejus Novikovas.
Rusija smarkiai padidino savo išlaidas „patriotiniam“ švietimui ir valstybinėms militarizuotoms vaikų ir paauglių grupėms. Nuo karo pradžios valstybinių mokyklų vadovėliai buvo perrašyti taip, kad atitiktų Kremliaus užsienio politiką ir atspindėtų propagandinę Rusijos istorijos interpretaciją, kurioje pabrėžiama būtinybė susigrąžinti Ukrainai prarastas „istorines teritorijas“.
Neseniai pasakytoje kalboje V. Putinas sakė, kad mokyklose jau dirba daugiau kaip 1 tūkst. Rusijos veteranų. Nuo rugsėjo daugelis iš jų ves privalomas karines pamokas, kuriose bus mokoma valdyti bepiločius orlaivius ir elgtis su automatais.
Jauniesiems rusams nuolat primena apie karą. Visose Rusijos mokyklose įrengta tūkstančiai atminimo lentų, skirtų pagerbti buvusiems mokiniams, žuvusiems už savo šalį.
Vienoje Sibiro miesto Bratsko mokykloje Rusijos jaunimo armijos „Jaunoji armija“ nariai vasarį susirinko atidengti paminklo, skirto šešiems absolventams. Vietos naujienų portalo paskelbtame renginio vaizdo reportaže matyti, kaip gedinčios motinos sėdi mokyklos suole, o „Jaunoji armija“ jaunimas skaito karą šlovinančius eilėraščius. Po to vaizdo įraše rodomas jaunas „Jaunosios armijos“ narys, pristatytas kaip Denisas, kuris sako, kad norėtų tapti tokiu didvyriu kaip šie vyrai.
„Ideologinė paauglių indoktrinacija yra viena iš sričių, kur Rusijos valstybė labiausiai priartėja prie totalitarizmo. Tačiau neseniai atliktos apklausos rodo, kad jaunesnis rusai vis dar teikia pirmenybę individualistinei sėkmei, o ne valstybinei ideologijai. Dar per anksti pasakyti, ar Kremliui pavyko“, – sakė Rusijos politologė Jekaterina Schulmann.
Krasnoufimske Maksimas Jermolenka pabrėžė, kad nekantrauja grįžti kariauti.
„Po brolio žūties jaučiu papildomą motyvaciją užbaigti darbą. Tikiuosi, kad Daniilo istorija bus įkvėpimas ir kitiems užsirašyti į kariuomenę“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
