Prancūzija, dabar pirmininkaujanti Europos Sąjungai, papildys saugumo paketą, kurį ruošiamasi svarstyti gruodžio mėnesį vyksiančiame susitikime, pabrėždama ryšių su NATO stiprinimo svarbą. Kai kurios detalės buvo pateiktos ir vakar vykusioje konferencijoje Briuselyje.
Dabartinė Europos saugumo ir gynybos politika turi daug trūkumų, pradedant logistiniais trūkumais, tokiais kaip aviacijos saugumas, ir baigiant menkomis nacionalinėmis investicijomis į gynybinę ir politinę „bedugnę“ tarp NATO ir Sąjungos. Anot Prancūzijos karinių pajėgų atstovo Europos Sąjungai Patricko de Rousiers, yra daugybė sričių, kurios „yra nepatenkinamos“.
Gruodį vyksiančiame susitikime Prancūzija pateiks sąrašą konkrečių priemonių, skirtų šiems trūkumams likviduoti. Tarp jų bus ir „Erasmus“ programos (civilių studentų mainų) pavyzdžiu paremtų bendrų karinių kursų įdiegimas.
Prancūzija taip pat tikisi gauti pritarimą Europos saugumo ir gynybos koledžo steigimui bei glaudesniam visų Europos aviacijos kompanijų bendradarbiavimui ir sraigtasparnių darbo gerinimo programai.
Oro pajėgų vadas Bobas Tizardas iš D. Britanijos konferencijos metu ragino Sąjungos šalis „pasidalyti našta“. Tai buvo lyg nebylus prašymas aktyviau prisidėti prie Europos Sąjungos misijų, mat jose 40 procentų dislokuojamų padalinių yra iš D. Britanijos arba Prancūzijos.
Šios dvi šalys taip pat vienintelės, gynybai skiriančios daugiau nei 2 procentus bendrojo nacionalinio produkto. Kitos šalys skiria procentą ar dar mažiau.
Tačiau dėl glaudesnio bendradarbiavimo su NATO panoro paprieštarauti Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Tomuras Bayeris.
„Mes nesame Europos Sąjungos šalis. Tačiau mums nesuprantama, kokia būtų iš to nauda. Kiek žinoma, abiejų organizacijų sekretoriai pastoviai susitinka. Taigi koks yra to tikslas?“, klausė Turkijos atstovas.
Prancūzijos karinių pajėgų vado atsakymas buvo trumpas ir lakoniškas: „Kuo dažniau susitinkame, tuo geriau“. Jo nuomone, artimesniam bendravimui „reikalingas žingsnis“.
D. Britanijos pozicija buvo panaši. „Viena pagrindinių Europos saugumo ir gynybos politikos silpnybių yra ta, jog nėra jungties tarp S ir G – saugumo ir gynybos“, kalbėjo Paulas Flahertis.
„Labai retai saugumas ir gynyba eina viena kryptimi. Mums reikia pasistengti, jei norime tvirtesnių ryšių su NATO bei Jungtinėmis Tautomis“.
Beveik neabejotina, jog tokias diskusijas dėl europinės erdvės saugumo išprovokavo Rusijos ir Gruzijos konfliktas. Europos Sąjunga, matydama „skyles“ savo saugumo ir gynybos politikoje, linksta NATO, organizacijos su išvystyta saugumo politika bei strategija, pusėn.
Kita vertus, neaišku, ar didžiulę naudą iš tokio bendradarbiavimo mato NATO.
Parengta remiantis euobserver.com medžiaga
