Prancūzijos vyriausybė neeiliniame posėdyje jau priėmė sprendimą per artimiausius tris mėnesius likviduoti apie tris šimtus taborų.
Prancūzijos vyriausybė neeiliniame posėdyje jau priėmė sprendimą per artimiausius tris mėnesius likviduoti apie tris šimtus taborų. VL archyvo nuotrauka
Po neramumų Prancūzijos miestelyje Sent Etjene, kai keršydami už žandarų nušautą vyrą čia nelegaliai įsikūrę čigonai sukėlė masinius ne ramumus, prezidentas Nikolia Sarkozy ragina iš šalies deportuoti čigonų tautybės naujakurius.
Toks šalies vadovo sumanymas sukėlė Prancūzijos kairiųjų partijų – socialistų, žaliųjų, taip pat žmogaus teisių gynimo organizacijų protestus. Radikaliausi čigonų gynėjai netgi vadina N.Sarkozy sumanymą antruoju holokaustu. Tačiau šalies vyriausybė neeiliniame posėdyje jau priėmė sprendimą per artimiausius tris mėnesius likviduoti apie tris šimtus taborų, kuriuose gali gyventi net iki 400 tūkst. čigonų, ir atvykėlius deportuoti į jų kilmės šalis.
Kerštas už nušautą vyrą
Pretekstu naujiems aršiems debatams dėl iš Rytų Europos šalių (daugiausia iš Rumunijos ir Bulgarijos) į Prancūziją plūstančių čigonų statuso ir ateities šioje šalyje buvo praėjusią savaitę Luaros slėnyje esančiame Sent Etjeno miestelyje kilusios riaušės. Žandarmerijos pareigūnai bandė sulaikyti miestelio gatvėse siautėjusį 22 metų amžiaus čigonų tautybės vyrą, kuris važiuodamas dideliu greičiu parbloškė jį bandžiusį stabdyti žandarą ir vilko jį ant automobilio kapoto pusę kilometro. Paskui vyras stengėsi tyčia užvažiuoti ant kitų jį stabdyti bandžiusių pareigūnų ir buvo nušautas.
Tai sukėlė vietinio taboro čigonų įsiūtį. Keliasdešimt vyrų, apsiginklavusių kirviais ir geležiniais strypais, užpuolė žandarmerijos nuovadą, sudaužė šviesoforus, kelio ženklus, iškapojo skvere medžius, nusiaubė šalia nuovados buvusią kepyklą, vartė ir degino automobilius. Riaušininkai nurimo tik po keturių valandų. Miestelio meras Žanas Mišelis Bilonas sakė, kad šios riaušės – sąskaitų tarp klajoklių ir teisėtvarkos pareigūnų suvedimas. Prezidentas N.Sarkozy pažadėjo, kad riaušininkai bus griežtai nubausti. Jis pareiškė, kad iki šių metų pabaigos bus parengti įstatyminiai aktai, kurie palengvins atvykėlių deportaciją iš šalies, jei jie savo elgesiu kels pavojų visuomenės saugumui.
Čigonus gina kairieji
Prezidento administracijos atstovų teigimu, čigonų gyvenvietėse ir aplinkinėse teritorijose klesti nusikalstamumas, prekyba žmonėmis ir narkotikais, o vaikai ir paaug liai masiškai išnaudojami – verčiami užsiimti elgetavimu, prostitucija ir vagystėmis. Prancūzijos čigonų asociacija išreiškė pasipiktinimą prezidento ir jo aplinkos veiksmais ir pareiškė, kad N.Sarkozy „kelia tautinę neapykantą, o puolimo taikiniu pasirinko tik vieną tautinę grupę – čigonus, kuriems bando prisegti nusikaltėlių etiketę“. Asociacija teigia čigonų teises ginsianti teismuose.
Advokatas Henris Braunas išplatino pareiškimą, kuriame rašo, jog „Prancūzija vėl atverčia jau užverstą savo istorijos puslapį, ir tai gali susilaukti atsako jau artimiausiu metu. Prancūzijoje yra milžiniška rasizmo, diskriminacijos ir nusiteikimo prieš šią etninę grupę problema“. Čigonų pusėn stojo kairiojo politinio sparno partijos ir žmogaus teisių gynėjai. Dažniausiai jie pabrėžia, kad, puldamas čigonus, pastaruoju metu smarkiai pašlijusios reputacijos prezidentas bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo savo paties problemų ir pakelti žemai kritusius savo reitingus. Taip pat prezidentui ir vyriausybei primenama, jog Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas ne tik žydų, bet ir čigonų tautybės žmonių genocidas, o dabar vėl šiurkščiai pažeidžiamos čigonų teisės.
Skurdžiuose taboruose – nepigūs automobiliai
Prancūzijos čigonų asociacijos atstovai išreiškė nuomonę, kad prezidentas ir vyriausybė prieš juos pradėjo karą. Jie teigia, jog, kalbėdamas apie su čigonais siejamas problemas, N.Sarkozy (taip pat ir vyriausybės atstovai) visiškai nebebrėžia takoskyros tarp senųjų Prancūzijos čigonų, kurių kartų kartos gyvena šalyje, ir naujakurių, atvykusių dažniausiai iš Rumunijos arba Bulgarijos.
Mat vidaus reikalų ministras Brisas Ortefjė pareiškė, kad bus likviduotos ne tik naujakurių nelegaliai įkurtos gyvenvietės, bet žmonės bus iškeldinti ir iš nelegaliai užimtų kažkada buvusių tuščių pastatų. Būtent tokiuose pastatuose gyvena daugelis Prancūzijos čigonų senbuvių. B.Ortefjė atkreipė visuomenės dėmesį, kad čigonų gyvenvietėse įsikūrę žmonės dažniausiai nieko nemoka už komunalines paslaugas, teisindamiesi lėšų stygiumi, tačiau važinėja gana prabangiais automobiliais.
Prancūzijos čigonų asociacija piktinasi, kad į vyriausybės posėdį, kuriame buvo priimami sprendimai dėl taborų likvidavimo, nebuvo pakviesti čigonų atstovai, o pats šalies vadovas taip pat nepanoro pabendrauti su čigonais. Vyriausybei priminti ir nuo pat 1990 metų įvairių ministrų kabinetų dalyti pažadai padėti čigonams įsikurti ir įsilieti į Prancūzijos visuomenę, tačiau esą iki šiol nepadaryta beveik nieko. Savo ruožtu vyriausybė teigia, kad per dvidešimt metų fi nansinės paramos susilaukė apie pusę legaliai įkurtų čigonų taborų.
Italų bandymas nepavyko
Atremdamas priekaištus N.Sarkozy pareiškė, kad Prancūzijos Respublikos įstatymai vienodai galioja visiems šalies teritorijoje esantiems žmonėms, ir klajokliai taip pat turi jų laikytis. Vidaus reikalų ministerijos teigimu, nuo šiol policijos pareigūnai ketina kur kas glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis iš Rumunijos ir Bulgarijos. Būtent iš šių šalių, taip pat iš Moldavijos ir Ukrainos, į Prancūziją yra atvykę daugiausia čigonų.
Manoma, kad į Prancūzijoje užvirusią diskusiją dėl čigonų taborų likimo įsikiš ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai. Kol kas oficialusis Briuselis tyli. Labai tikėtina, kad greito ir radikalaus problemos sprendimo Prancūzijoje veikiausiai vis dėlto nebus. Mat ES jau yra buvęs precedentas, kai bandyta radikaliai spręsti panašią problemą. 2007 metais Italijoje kilo skandalas, kai iš Rumunijos atvykęs čigonų tautybės vyras išprievartavo ir nužudė 47 metų amžiaus italę. Šalies vyriausybė suteikė regionų administracijoms teisę deportuoti iš šalies nelegaliai įsikūrusių čigonų taborus, bet netrukus paaiškėjo, kad šis nutarimas kertasi su ES teisės aktais.
Dr. Manvydas Vitkūnas
