Akademikų bendruomenė, teisininkai, nužudytosios Daphne Caruanos Galizios (Dafnės Karuanos Galicijos) draugai ir gedintys žmonės kalbėjo apie tuos pačius dalykus: žlungantį pasitikėjimą šios mažos valstybės politikais, policija, krinkančia verslo kultūra ir teisingumo sistema.
Pirmadienį įvykdytas pražūtingas automobilio sprogdinimas iškėlė šaliai klausimą: jeigu iškiliausia Maltos institucijų kritikė buvo nutildyta tokiu brutaliu būdu, kas dabar išdrįs pasisakyti?
„Kas atsakingas. Atvirai sakant, mes visi. Visa šalis“, – sakė iškilus teisininkas veteranas Andrew Borgas Cardona (Endrius Borgas Kardona), dirbantis kartu su D. Caruanos Galizios vyru.
„Nesame vieta, kur nepaisoma įstatymų, bet vyriausybė sudarė įspūdį, kad čia gali daryti ką nori ir lengvai išsisukti“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
„Didžiosios žuvys elgiasi kaip joms patinka: stato kokius nori pastatus, plauna kokius nori pinigus“, – skundėsi A. Borgas Cardona.
Išpuolis prieš žurnalistę atkreipė dėmesį į pastarojo meto Maltos ekonomikos pakilimą, kurio varikliai buvo internetiniai lošimai, ofšorinės įmonės ir schema, atverianti kelią investuotojams gauti šalies pilietybę.
4,6 proc. ekonomikos augimas, beveik išnykęs nedarbas ir biudžeto pajamų perteklius padėjo premjero Josepho Muscato (Džozefo Muskato) Darbo partijai lengvai grįžti į valdžią per birželį įvykusius pirmalaikius rinkimus. Jie buvo inicijuoti D. Caruanai Galiziai paskelbus išsamių pranešimų apie numanomą korupciją premjero artimiausioje aplinkoje, iš dalies pagrįstų per vadinamąjį „Panamos popierių“ skandalą nutekintais duomenimis.
Be kita ko, premjero žmona Michelle Muscat (Mišel Muskat) buvo apkaltinta slapta turėjusi vieną Panamoje įsikūrusią priedangos bendrovę.
Malta – kryžkelėje
„Pašaliečiams Malta atrodo kaip atostogų sala. Čia gyvenantiems žmonėms tenka su visu tuo susitaikyti“, – 30-metis dizaineris Matthew Demarco (Metjus Demarkas) komentavo padėtį šalyje.
Jis buvo vienas iš gedėtojų, susirinkusių sostinės Valetos širdyje prie augančio gėlėmis nukloto improvizuoto memorialo nužudytai žurnalistei.
Maltos universiteto Socialinės gerovės fakulteto dekanas profesorius Andrew Azzopardi (Endrius Adzopardis) sakė, kad į viešumą iškėlė sunkių klausimų ir kad šalis dabar pasiekė posūkio tašką.
„Viso to sukelta moralinė panika yra fenomenali. Žmonės jaučiasi nepatogiai“, – akademikas sakė AFP.
„Kalbant apie mūsų politinį dialogą, esame pasiekę kryžkelę. Tai gali tapti galimybe, arba mes reikalus dar labiau sujauksime“, – pažymėjo jis.
„Kai taikotės į Daphne, taikotės ne vien į ją; yra daug daugiau, ne tik tai“, – pridūrė A. Azzopardi.
Pasak jo, ši padėtis tapo siaubingu žadinančiu skambučiu.
„Politinė klasė nuvylė žmones, nesiėmusi spręsti esamų problemų. Jie leido prasismelkti šiam bevaldystės pojūčiui. Jaučiama, kad valstybė mūsų nesaugo, – aiškino profesorius. – Institucijoms iškilusi grėsmė. Visa tai kuria vidinio nestabilumo pojūtį.“
Ekspertas sakė, kad padėtį dar labiau blogina 430 tūkst. gyventojų teturinčios Maltos bendruomenę saistantys itin glaudūs ryšiai.
„Gali būti, kad mūsų politikai ir institucijos pernelyg artimi žmonėms. Labai gerai vieni kitus pažįstame. Tai gali kurti familiarumo pojūtį, galintį kurstyti (taisyklių ir įstatymų) nepaisymą“, – pabrėžė jis.
Visuomenės pasitikėjimas – „visiškai išnykęs“
31 metų teisininkas Luke'as Frendo (Liukas Frendas), D. Caruanos Galizios sūnaus Matthew (Metjaus) draugas, sakė, kad padėtis, kai prireikė ištisos paros nušalinti nuo pareigų policijos seržantą, po žurnalistės nužudymo tviteryje parašiusį, kad „jaučiasi laimingas“ ir kad „visi gauna pagal nuopelnus“, yra „daug sakanti“.
Jis ragino Maltos piliečius prisiimti atsakomybę ir užpildyti tuštumą, likusią po D. Caruanos Galizios nužudymo.
„Anksčiau visi galėjo visiškai kliautis vieni kitais, ir mums visiems buvo labai lengva – nes visi žinojome, kad Daphne pasakys ir padarys viską, kas turi būti pasakyta ir padaryta“, – L. Frendo aiškino AFP.
„Dėl to tapome nerūpestingi. Dabar mums reikia susiimti“, – pridūrė jis.
A. Borgas Cardona sakė, kad Maltoje, kaip ir daugelyje kitų Pietų Europos šalių, pasitikėjimas policija ir institucijomis niekada nebuvo itin didelis, bet pastaraisiais metais „visuomenės pasitikėjimas visiškai išnyko“.
Jis pridūrė, kad anksčiau „tokio masto įvykis būtų supurtęs vyriausybes ir sukūręs visuomenės judėjimą. Nesu visiškai tikras, ar taip nutiks šį kartą.“
