Šios ataskaitos paskirtis – išmatuoti ir sekti pasaulio gyventojų psichinę gerovę, siekiant suprasti psichinės sveikatos veiksnius ir informuoti apie veiksmingą strategiją ir intervencijas bei jomis vadovautis ateityje.
Pirmaisiais metais ataskaitoje buvo naudojami duomenys, surinkti iš 49 000 angliškai kalbančių žmonių iš aštuonių šalių: JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Indijos ir Singapūro. 2019-aisiais kiekvienoje šalyje buvo apklausta apie 2000 žmonių, o likusieji – praėjusiais metais.
Nors pasirinkta imtis gali nevisiškai reprezentuoti šalį, analizė suteikia keletą svarbių įžvalgų apie psichinės sveikatos būklę visame pasaulyje. Nenuostabu, kad po 2020-ųjų tai nėra geros žinios.
Smuko emocinė gerovė
Ataskaitoje buvo naudojami internetinės anoniminės įsivertinimo priemonės „Psichinės sveikatos rodiklis“ (MHQ) duomenys, rodantys gautą balą skalėje nuo -100 iki 200, atskleidžiantys įžvalgas apie žmonių pažintinius gebėjimus, emocinį reguliavimą ir požiūrį į save, santykių su kitais pobūdį bei ryšį tarp proto ir kūno.
Ataskaitoje nustatyta, kad bendras psichinės gerovės balas 2020 m. buvo 66. 2019-ųjų balas buvo 90, kas rodo smarkų psichinės gerovės nuosmukį. Tai reiškia, kad psichinės gerovės balas sumažėjo vidutiniškai 8 proc.
Psichinės sveikatos gerovės sumažėjimas ryškiausiai pastebėtas su jaunesniais žmonėmis, moterimis ir nebinarinės lyties žmonėmis. Tai atskleidė, kaip psichinė gerovė yra glaudžiai susijusi su gyvenimo aplinkybėmis, todėl negalima manyti, kad skirtingos grupės yra vienodos. Dalyvių, esančių kliniškai svarbiame rizikos lygyje, procentas padidėjo nuo 14 proc. iki 26 proc.
„Ataskaitoje pabrėžiamas realaus laiko požiūrio į tai, kaip keičiasi aplinka ir aplinkybės, poveikis psichinei gerovei, ir kaip mes galėtume pasinaudoti tokiu požiūriu, kad geriau valdytume savo kolektyvinę psichinę gerovę“, – „IFLScience“ sakė šios ataskaitos bendraautorė dr. Tara Thiagarajan.
Akivaizdus įvykis, nulėmęs žmonių psichinę gerovę 2020 m., yra COVID-19 pandemija. 57 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių susidūrė su įvairiais neigiamais socialiniais, finansiniais ir sveikatos padariniais. Visų pirma žmonės, sergantys gretutinėmis ligomis, ir tie, kuriems buvo sunku pragyventi, buvo dvi demografinės grupės, kurių psichinė gerovė buvo prasčiausia.
Ataskaita taip pat parodė, kad miegas, socialinė sąveika (bendravimas) ir mankšta turėjo didelę įtaką psichinei gerovei, nors jų santykinis poveikis konkretiems psichinės sveikatos aspektams skyrėsi.
„Duomenys rodo, kad finansinės problemos ir socialinis atsiribojimas labiausiai paveikė psichinę gerovę visame pasaulyje. Kita vertus, mažesnė grupė, sudariusi 2 proc., kuri dėl pandemijos negalėjo gauti kritinės priežiūros dėl kitų sveikatos sutrikimų, turėjo blogiausią psichinę savijautą ir galbūt labiausiai nukentėjo“, – aiškino dr. T. Thiagarajan, vadovaujanti ne pelno siekiančiai organizacijai „Sapien Labs“, atsakingai už „Psichinės sveikatos milijono“ projektą.
Jaunimo padėtis prastesnė
Jaunų žmonių padėtis apskritai yra labai prasta. 18–24 metų žmonės, palyginus su vyresniais žmonėmis, MHQ skalėje surinko 86 balais mažiau, t. y. net 27 proc., o psichinė gerovė blogėja su kiekviena jaunesne karta. 44 proc. 18–24 m. amžiaus gyventojų teigė, kad jie yra kliniškai svarbiame rizikos lygyje. Ataskaita rodo, kad jaunesniems žmonėms teko susidurti su pažeista saviverte, liūdesiu ir kančia.
Skirtumus galima pastebėti ir tarp lyčių. Visose šalyse vyrų psichinė gerovė buvo statistiškai geresnė nei moterų. Lyčių nelygybė psichinės sveikatos srityje taip pat mažėja atsižvelgiant į amžių, jaunesnės moterys kovoja su sunkumais prasčiau nei jaunesni vyrai.
Tačiau abiem grupėms sekėsi geriau nei nebinarinės/trečios lyties žmonėms, kurių daugiau nei 50 proc. buvo kliniškai svarbiame rizikos lygyje. Jie taip pat pranešė apie daugiau savižudiškų minčių ir ketinimų nei kitos grupės. Aštuoniose apklaustose šalyse egzistuoja tam tikros teisinės apsaugos priemonės, susijusios su nebinarinės/trečios lyties asmenimis, tačiau pranešimai rodo, kad šiuo metu jie dar nėra pakankamai remiami. Nebinarinės lyties ir translyčiai žmonės vis dar neturi lygių teisių į tapatybę daugelyje anglakalbių šalių.
„Mes galime pastebėti, kad šios skirtingos grupės susiduria su skirtingais iššūkiais ir joms ne visada gali būti vienodai nustatoma tam tikra liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimas. Tai labiau padės suprasti specifinius skirtingų grupių profilius ir pagrindinius veiksnius, siekiant sukurti intervencijas, nukreiptas į šias pagrindines priežastis.
Tolesnė šių duomenų (atvirai prieinama pelno nesiekiančioms organizacijoms ir tyrėjams) analizė gali suteikti išsamesnių perspektyvų, kuriomis galima vadovautis“, – „IFLScience“ sakė dr. T. Thiagarajan.
Ataskaitoje raginama rengiant socialinę ir ekonominę politiką naudoti gyventojais pagrįstus psichinės gerovės tyrimus ir daugiau investuoti į supratimą, kaip geriausiai kovoti su jaunų suaugusiųjų ir nebinarinės lyties žmonių psichinės sveikatos krizėmis visame pasaulyje.
