Naujienų agentūros AFP korespondentai matė, kaip griuvo to statinio dalys, o vietos žiniasklaida pranešė, kad sugriuvo mažiausiai keturi bokštai.
Panašus incidentas buvo įvykęs sekmadienį, kai sugriuvo talpyklos šiaurinis bokštų blokas.
Ekspertai jau kelias dienas skambino pavojaus varpais, kad bokštai gali netrukus sugriūti.
Beiruto uoste daug metų netinkamomis sąlygomis buvo laikoma kone 3 tūkst. tonų amonio nitrato trąšų – itin sprogios medžiagos. 2020-ųjų rugpjūčio 4 dieną trąšos užsidegė ir gaisras sukėlė didžiulį sprogimą, per kurį žuvo daugiau kaip 200 žmonių, per 6 000 buvo sužeisti ir smarkiai nukentėjo ištisi rajonai.
Praėjus dvejiems metams po šios nelaimės, nė vienas pareigūnas nebuvo patrauktas atsakomybėn.
50 metų senumo, 48 metrų aukščio milžiniški grūdų talpyklos bokštai atlaikė sprogimo jėgą ir faktiškai apsaugojo vakarinę Beiruto dalį nuo jo.
Liepos mėnesį šiauriniame bokštų bloke kilo gaisras. Ugniagesiai ir Libano kariai ištisas savaites nesugebėjo užgesinti liepsnų, kilusių dėl likusių grūdų fermentacijos ir aukštos oro temperatūros.
Libano laikinasis ministras pirmininkas praėjusią savaitę perspėjo, kad talpykla gali griūti.
„Šiaurinei bokštų grupei dabar gresia pavojus nugriūti“, – trečiadienį pareiškė Najibas Mikati (Nadžibas Mikatis). Jis pridūrė, kad bokštuose tebėra tūkstančiai tonų kviečių ir kukurūzų.
Jis liepė kariuomenei būti pasiruošusiai ir įspėjo darbininkus, civilinės gynybos narius ir ugniagesius laikytis saugaus atstumo nuo talpyklos bokštų.
Praėjusį mėnesį Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbė nurodymus žmonėms, gyvenantiems netoli uosto, evakuotis iš tos teritorijos ir dėvėti kaukes šalia bokštų, jei jie sugriūtų.
Ketvirtadienio protesto eisenoje dalyvavusi 30-metė Lama Hashem (Lama Hašem) sakė, kad šis incidentas dar paaštrino jos traumą dėl sprogimo.
„Po dvejų metų matau tą patį vaizdą beveik iš tos pačios vietos, – kalbėjo ji AFP, tramdydama ašaras. – Tai traumuoja.“
Balandį Libano vyriausybė nurodė bokštus nugriauti, tačiau sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, iš dalies dėl aukų giminaičių, norinčių juos išsaugoti kaip memorialą, prieštaravimų.
„Bokštai yra mūsų atmintis“, – sakė 60-metė Wafaa Zaher (Vafa Zaher), kurios sūnus žuvo per sprogimą uoste.
