„Newsweek“ atliktas tyrimas atskleidė, kaip Pentagono milijardai atitenka Artimųjų Rytų galingiesiems.
Oficialiai, Jungtinės Valstijos nemoka kitoms vyriausybėms už karines bazes Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite ar Bahreine. Tačiau logika yra paprasta: pinigų nukreipimas į užsienio diktatorių iždus padeda pamatus tikroms strateginėms sąjungoms. Newsweek.com atlikto tyrimo duomenimis, Pentagonas jau sumokėjo daugiau nei 14 mlrd. dolerių už sandėrius su kompanijomis, įsikūrusioms išilgai Persų įlankos ir valdomoms įtakingų šeimų.
Šis faktas kelia esminį klausimą: ar JAV mokesčių mokėtojų pinigai praturtina draugiškų režimų valdančiųjų galiūnų kišenes?
Pavyzdžiu gali būti Abu Dabis. Šiame, pačiame turtingiausiame Jungtinių Arabų Emyratų mieste, yra įsikūrusi JAV oro pajėgų bazė. Kaip ir daugumą Persijos įlankos valstybių, Abu Dabį kontroliuoja vienintelė šeima, turinti galių tiek valdžioje, tiek ir versle. Tai – Nahyan šeima, kurios emyras – 63 m. šeichas Khalifa bin Zayedas Al Nahyanas, plačiai garsėja kupranugarių lenktynių pomėgiu ir valdo nacionalinę šalies naftos gavybos kompaniją ADNOC. Kaip paaiškėjo, kiekvieną degalų lašelį savo lėktuvams Amerika perka būtent iš šios kompanijos – daugiau nei 200 mln. galonų per metus, nuo 2005 m. jau atsiejusių 5,2 mlrd. dolerių.
Tačiau, remiantis pirkimo dokumentais, šie pinigai buvo padalinti konkurso būdu ir yra skirti bet kokioms Pentagono reikmėms įgyvendinti – šaunamiesiems ginklams, neperšaunamoms liemenėms ar degalams. „Abu Dabyje mes iš esmės perkame savo būvį,“ – teigia Alexanderis Cooley[us, „Barnard“ kolegijos profesorius. JAV reguliariai moka nuomą užsienio žemės savininkams, tačiau tos įmokos yra atsietos nuo teisių į bazes, kurios yra laikomos remiantis vyriausybiniais susitarimais.
Daugmaž prieš tris dešimtmečius, 1984 m. nuvilnijus neadekvačių išlaidų skandalui – kai buvo aptiktas 1045 Lt kainuojantis plaktukas ir tualeto dangtis už 1534 Lt – Kongresas išleido aktą, reikalaujantį varžytinių. Pastarojo principas paprastas: varžytinių metu krenta tam tikrų prekių kainos ir gerėja kokybė.
Būtent dėl to prieš penkerius metus, Irake siaučiant karui, Amerikos degalų tiekėjas IOTC užginčijo 500 mln. dolerių vertės sutartį su vieninteliu varžytinių dalyviu ADNOC. „Nugalėtojas turi būti visiškai atviras konkurencijai,“ – protesto laiške, skirtame federalinės vyriausybės Atskaitomumo tarnybai, rašė IOTC advokatas Ronaldas Uscheris. Tačiau Pentagonas atsikirto teigdamas, jog advokatas cituoja Jungtinių Arabų Emyratų įstatymą.
„Newsweek“ skirti laiškai atskleidė sumaištį net ir pačiame Pentagono viduje – Gynybos logistikos agentūroje (GLA), kuri atsakinga už viešuosius pirkimus kariuomenei. Po to, kai 2008 m. buvo suabejota dėl sutarties su ADNOC teisėtumo, skyriaus viršininkas atsakė: „Iš esmės tai yra vienintelė kompanija, iš kurios mums leidžiama pirkti kurą“. Vėliau JAV perkantysis pareigūnas pasiteiravo, ar yra nors kokie nors dokumentai arba istorija apie Abu Dabio susitarimą? Tačiau net ir JAV ambasadoje Abu Dabyje nebuvo galima rasti jokios sutarties kopijos. Nepaisant to, nepraėjus nė keliems mėnesiams, Pentagonas pasirašė dar vieną 918 mln. dolerių vertės sutartį su ADNOC.
Pentagonas teigia, jog padarė tai, ką ir turėjo padaryti. „Mes turime teisę rinktis, – „Newsweek“ sakė GLA pareigūnas. – Arba naudojamės jų tiekiamais degalais ir aerodromais, arba ne“. Kaip teigė Ronaldas Neumannas, dabartinis Artimųjų Rytų ambasadorius, dilema sukelia „galimą poveikį verslui nedemokratiškose šalyse“.
Tuo tarpu JAV bazes Persijos įlankoje kontroliuojančios šeimos ir toliau lobsta tokiu pat būdu. Pažvelkime į Kuveitą, kuriame Arifjanas, didžiausia JAV bazė, tarnauja kaip pagrindinė karo reikmenų Irakui tiekėja. Kaip kad Al Nahyan šeima kontroliuoja Abu Dabį, taip ir Kuveitą valdo al-Sabah klanas. Pastarajam priklauso nacionalinis degalų koncernas „Kuwait Petroleum Co.“, kuris per šešerius metus iš Pentagono gavo daugiau nei 4 mlrd. dolerių.
Panaši situacija ir Bahreine, kuriame praeitą mėnesį nuvilnijo Arabų pavasario protestai. Jame, 242 800 kv. m. plote, įsikūręs penktasis JAV laivyno štabas. Šalį valdo karalius Hamadas bin Isa al-Khalifas ir kiekvienais metais – kaip bebūtų keista – nacionalinė Bahreino naftos kompanija laimi krūvą Pentagono skelbiamų varžytinių tiekti JAV degalus, skirtus karinėms operacijoms vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje vykdyti. Karalystė, kurioje gyeba mažiau, nei 1 mln. gyventojų, tapo viena pagrindinių Amerikos ginkluotųjų pajėgų degalų tiekėjų, kurą parduodanti už milijardus.
GLA pabrėžia, kad Bahreine sudaromos pardavimo sutartys nėra tokios pat, kaip Abu Dabyje. Pasak Pentagono, Bahreinas visuomet laimi varžytines, nes jo siūlomos kainos – pačios žemiausios, siūlomo kuro kiekiai – didžiausi ir visame regione jis teturi (jeigu išvis turi) vos kelis varžovus.
Davidas Kirshas, „PFC Energy“ įmonės vadovas, įsitikinęs: vargu ar Bahreino naftos gavybos kompanija laimėtų šiuos konkursus, jei ne šalyje įsikūrusi JAV bazė.
Tačiau klausimas vis vien išlieka – ar šios strateginės sąjungos gyvuoja mokesčių mokėtojų pinigų dėka?..