Tapusi supervalstybe, Kinija palaiko draugiškus santykius netgi su tomis šalimis, kurias remiant Pekinui kyla rimtų tarptautinių problemų.
Jungtinių Amerikos Valstijų politikos žurnalas „Foreign Policy“ savo apžvalgoje „Patys sudėtingiausi Pekino sąjungininkai“ analizuoja, kodėl Kinija remia kelias autoritarines valstybes, su kuriomis santykių vengia daugelis kitų pasaulio šalių.
Pietinė Kinijos kaimynė Birma (dar vadinama Mjanma) yra valdoma tarptautinės bendruomenės aršiai kritikuojamos karinės chuntos, garsėjančios represijomis prieš opozicijos politikus, budistų vienuolius, žiniasklaidą ir tautines mažumas. Tačiau tai ne kliūtis Kinijai palaikyti režimą Birmoje ir tiekti ginklus. Vien nuo 1995 iki 2005 metų Kinija pateikė Birmai ginkluotės už 2 milijardus JAV dolerių. Tarp tiekiamų ginklų buvo kovos lėktuvai ir karo laivai. Birma Kinijai yra svarbi kaip medienos ir brangakmenių tiekėja. Pastaraisiais metais Birmoje išžvalgytos didžiulės naftos atsargos, ir Kinija pradėjo statyti dujotiekį į savo Juanio provinciją. Dujotiekis pradės veikti jau 2012 metais. Taip pat kinai per Birmos teritoriją tiesia naftotiekį, kuriuo tanklaiviais iš Artimųjų Rytų atplukdyta nafta nuo Bengalijos įlankos pakrantės bus pumpuojama tiesiai į Kiniją. Laivams nereikės daryti didelio lanksto ir plaukti Malakos sąsiauriu. Tačiau ne viskas Kinijos ir Birmos santykiuose paprasta. Po Birmos kariuomenės akcijų šiaurinėse šalies provincijose į Kiniją pasitraukė šimtai tūkstančių pabėgėlių, kurie atnešė ligas ir narkotikų verslo tradicijas. Kinija įspėjo Birmą labiau siekti „vidinio politinio stabilumo“ ir „neišvengiamų demokratinių reformų“.
Iranas Kinijai yra svarbus visų pirma dėl solidžių naftos ir dujų atsargų. Augančiai Kinijos ekonomikai Iranas yra patikimas naftos tiekėjas, o su visų Vakarų pasauliu susipykusiam Iranui Kinija išlieka svarbiausia žaliavų eksporto rinka. Iš Irano į Kiniją importuojama beveik 12 procentų šioje šalyje sunaudojamos naftos. Kinai ne tik perka naftą iš iraniečių, bet ir investuoja milijardus dolerių į Irano naftos ir dujų pramonę. Kompanija „Th e China National Petrouleum Corp.“ gavo licencijas eksploatuoti naftos ir dujų telkinius bei stato Irane naftos perdirbimo gamyklas. Tarp Kinijos ir Irano auga bendradarbiavimas ir daugelyje kitų ūkio sričių. Abiejų šalių prekybos apyvarta išaugo nuo 10,1 milijardo dolerių 2005 m. iki 21,2 milijardo dolerių 2009 m.
Šiaurės Korėja
Ši šalis Kinijai yra tarsi buferis nuo JAV remiamos Pietų Korėjos, kurioje dislokuota net 37,5 tūkst. amerikiečių karių. Kinija suinteresuota dvišale prekyba su Šiaurės Korėja ir Pchenjano valdančiosios viršūnės stabilumu. Ultrakomunistinę Šiaurės Korėją kinai palaiko nuo 1950 metų, kai Korėjos karo metu Pekinas suteikė Pchenjanui milžinišką karinę paramą, siuntė šiaurės korėjiečiams į pagalbą savo karius. Dabar Kinija yra pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė. Abiejų šalių metinė prekybos apyvarta artėja prie keturių milijardų dolerių ribos. Per praėjusius metus prekybos apimtis tarp dviejų valstybių išaugo net 40 procentų. Šiaurės Korėja importuoja iš Kinijos 90 proc. energetinių išteklių, 80 proc. plataus vartojimo prekių ir 45 proc. maisto produktų. Kinų fi rmos mielai investuoja Šiaurės Korėjoje ir naudojasi itin pigia tenykšte darbo jėga. Pekinas yra ištikimiausias Pchenjano advokatas tarptautinėje arenoje. Naudodamasi savo kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės statusu Kinija daug kartų vetavo griežtų sankcijų įvedimą Šiaurės Korėjai arba sušvelnino jų sąlygas. Neseniai įvyko slaptas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Iro vizitas Kinijoje, per kurį jis susitiko su svarbiausiais Kinijos vadovais – prezidentu Chu Dzin Tao ir premjeru Ven Zi Bao. Tai dar kartą parodė, kad santykiai tarp abiejų šalių išlieka itin glaudūs. Kinija ir toliau palaikys Šiaurės Korėją, nes Kim Čen Iro žlugimas reikštų Kinijai didžiulius ekonominius nuostolius ir problemas dėl milijonų pabėgėlių, kurie plūstelėtų iš Šiaurės Korėjos. Dabar Kinija yra bene vienintelė pasaulio valstybė, kuri turi realią įtaką Šiaurės Korėjai ir gali daryti įtaką Kim Čen Iro politiniams sprendimams.
Kinijos ekonomika yra nepasotinama naftos ir jos produktų vartotoja, todėl nenuostabu, kad naftos turtingas Sudanas taip pat sulaukė Kinijos valdžios ir investuotojų dėmesio. Dėl žvėriškumų ir genocido, vykdomo Sudano valdžios Darfūre bei kitose pietinėse šalies provincijose, Sudano santykiai su JAV ir daugeliu Europos šalių susikomplikavo. Daugelis Vakarų šalių kompanijų buvo priverstos pasitraukti iš Sudano rinkos, o jų vietą bemat užėmė kinai. Kinijos nacionalinė naftos kompanija „Th e China National Petrouleum Corp.“ dabar eksploatuoja 40 proc. Sudano naftos verslovių. Taip pat Kinija daug metų buvo pagrindinė ginklų Sudanui tiekėja. Ginkluotės eksporto į šią šalį kinai nenutraukė netgi tada, kai Darfūre Sudano pajėgos išžudė per 330 tūkstančių žmonių.
Zimbabvė
Šios Afrikos šalies, garsėjančios milžiniška infl iacija ir baisia vidine suirute, lyderis Robertas Mugabė nuo seno laikomas „kinofi lu“. Jis žavėjosi komunistine Kinija dar kovos už Pietų Rodezijos nepriklausomybę metais, sulaukė Pekino fi nansinės ir karinės paramos. 1980 m. tapęs prezidentu, su pirmuoju užsienio vizitu jis išvyko į Kiniją, norėdamas padėkoti sąjungininkams už pagalbą. Kinai palaikė R.Mugabę ir tada, kai jis pradėjo pragaištingą žemės reformą, baltųjų fermerių išvarymą. Kai Zimbabvei ėmė stigti maisto, Kinija suteikė milijardinę pagalbą. Kinai tiekia R.Mugabės kariuomenei šaunamuosius ginklus, šarvuočius, lėktuvus, radarus. Mainais Zimbabvės diktatorius leido Kinijai eksploatuoti antro pagal dydį pasaulyje brangiausio metalo – platinos – išteklius.
Dr. Manvydas Vitkūnas
