Penktadienio neramumai tapo kruviniausia diena nuo 2014 metais Gazos Ruože vykusio karo.
Demonstrantai pradėjo grįžti į greta sienos su Izraeliu plytintį palapinių miestelį ir sieks tęsti protestą, planuojamą rengti šešias savaites.
Žuvusiųjų laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai žmonių, gedėtojai laikė Palestinos vėliavas, kai kurie skandavo „Keršykime!“
Ir Gazos Ruože, ir okupuotajame Vakarų Krante vyko visuotinis streikas.
Izraelis teisino savo karių veiksmus, kai pajėgos penktadienį ėmė šaudyti į palestiniečius, atsiskyrusius nuo dešimtis tūkstančių dalyvių subūrusio pagrindinio protesto palapinių miestelyje ir priartėjusius prie smarkiai įtvirtintos sienos, ribojančios Gazos Ruožą.
Izraelio kariuomenė tvirtina šaudžiusi tik tuomet, kai buvo būtina ir kai reikėjo gintis nuo žmonių, į kareivius mėčiusių akmenis ir padegamąsias bombas bei ridenusius padangas.
Kariuomenės teigimu, kai kurie asmenys bandė sugriauti tvorą ir įsiveržti į Izraelį. Jos atstovai tvirtina, kad pasienyje buvo bandoma apšaudyti kareivius, tačiau incidento metu niekas nenukentėjo.
Palestiniečiai kaltina Izraelį neproporcingu jėgos naudojimu, o žmogaus teisių gynėjai abejojo būtinybe Izraeliui naudoti šaunamuosius ginklus.
JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareikalavo „nepriklausomo ir skaidraus tyrimo“.
Be 16 žuvusiųjų, daugiau kaip 1,4 tūkst. buvo sužeisti, 758 jų buvo pašauti, o likę nukentėjo nuo guminių kulkų arba ašarinių dujų, pranešė Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija.
Tarp izraeliečių sužeidimų neužfiksuota.
Pasaulis „privalo įsikišti“
Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas (Mahmudas Abasas) šeštadienį paskelbė nacionalinę gedulo diena ir pareiškė laikąs izraeliečius atsakingais už šias mirtis.
„Didelis kankinių ir per taikias demonstracijas sužeistų žmonių skaičius rodo, kad tarptautinė bendruomenė privalo įsikišti ir apsaugoti mūsų palestiniečius,“ – teigė jis.
Izraelio kariuomenės atstovas spaudai išplatintame pranešime pareiškė, kad penktadienio įvykiai buvo „ne protesto demonstracija,“ o „organizuota teroristinė akcija“.
Jo organizavimu jis apkaltino Gazos Ruožui vadovaujantį islamistų judėjimą „Hamas“, nuo 2008 m. triskart kariavęs su Izraeliu, ir pagrasino platesnio masto kariniais veiksmais, jei neramumai tęsis.
„Jei tai nesiliaus, neturėsime kito pasirinkimo, tik Gazos Ruože reaguoti į teroristinius taikinius, kurie, kaip manome, organizavo šiuos įvykius“, – žurnalistams teigė brigados generolas Ronenas Manelis.
Šešių savaičių protestas skirtas paremti Palestinos pabėgėlius ir yra svarbus dėl daugybės priežasčių, prisidėjusių prie didesnės įtampos.
Jis prasidėjo Žemės dieną, kai palestiniečiai minėjo šešių neginkluotų arabų protestuotojų nužudymą Izraelyje 1976 metais. Be to, žydai tuo metu rengėsi švęsti Paschą (Neraugintos duonos šventę), prasidėjusią penktadienį po saulėlydžio.
Planuojama, kad protestai tęsis iki gegužės 14 dienos, kai Jungtinės Valstijos ketina atidaryti naują ambasadą Jeruzalėje. JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perkelti į ją Tel Avive įsikūrusią Amerikos ambasadą išprovokavo didelį palestiniečių pasipiktinimą, nes jie aneksuotąją rytinę miesto dalį laiko būsimos savo valstybės sostine.
Gegužės 14 d. taip pat sukaks 70 metų nuo Izraelio įkūrimo, o palestiniečiai kitą dieną minės „Nakbą“ („Katastrofą“), kai daugiau kaip 700 tūkst. Palestinos arabų buvo priversti pasitraukti arba buvo išvaryti iš savo namų per karą Izraelio valstybės kūrimosi laikmečiu 1948 metais.
„Mirtina jėga“
D. Trumpas anksčiau griežtai kritikuodavo palestiniečius, bet šįkart JAV Valstybės departamentas nurodė, kad jis „smarkiai nuliūdintas“ žmonių žmonių žūties ir paragino imtis priemonių įtampai mažinti.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) savo ruožtu kritikavo Izraelio veiksmus.
„Izraelio pareiškimai apie kai kurių protestuotojų smurtą nekeičia fakto, kad tarptautinė teisė draudžia naudoti mirtiną jėgą, išskyrus atvejus, kai reikia atremti betarpišką pavojų žmonių gyvybei“, – pareiškė Niujorke įsikūrusi grupė ir pridūrė, kad penktadienį žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius yra „pribloškiantis“.
Izraelio pagrindinis priešininkas Iranas, seniai remiantis „Hamas“, pareiškė, kad protestuotojų žudynės yra „gėdingas“ įvykis ir pasišaipė iš fakto, kad visa tai vyko žydams ruošiantis švęsti Paschą.
„Paschos išvakarėse (kaiptyč), kai prisimenama, kaip Dievas išvadavo pranašą Mozę ir jo tautą nuo tironijos, sionistų tironai žudo taikius palestiniečius protestuotojus, kurių žemes jie pavogė – kai šie žygiuoja, kad išvengtų žiauraus ir nežmoniško apartheido pančių“, – rašoma Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo (Mohamado Džavado Zarifo) „Twitter“ žinutėje.
Izraelis palei sieną sutelkė sustiprintas pajėgas, įskaitant daugiau kaip 100 specialiųjų pajėgų snaiperių. Kariškiai teigė, kad tokiu būdu siekiama apsisaugoti nuo palestiniečių mėginimų prasiveržti kitapus pasienio tvorų.
Protestų prie sienos vyksta dažnai. Per juos jauni palestiniečiai neretai ima svaidyti akmenis į Izraelio karius, o šie atsako ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir kai kada panaudoja kovinius šaudmenis.
Tačiau penktadienį prasidėję „Sugrįžimo maršo“ protestai yra didesnio masto. Tikėtina, kad prie jų prisidės šeimos, įskaitant moteris ir vaikus, jau kelias savaites gyvenančias palapinių miesteliuose šalia sienos.
