JT humanitarinės pagalbos vadovas Stephenas O'Brienas (Stivenas O'Brajenas) penktadienį paragino iki liepos surinkti 4,4 mlrd. dolerių, kad Nigerija, Somalis, Pietų Sudanas ir Jemenas „išvengtų katastrofos“.
„Antraip daug žmonių gali mirti iš bado, bus prarasta gyvybių, o politiniai pasiekimai, itin sunkiai iškovoti per pastaruosius kelerius metus, pakryps blogesne linkme“, – sakė jis JT Saugumo Tarybai.
„Be kolektyvinių ir sukoordinuotų pasaulinių pastangų žmonės paprasčiausiai mirs iš bado. Dar daugelis susirgs ir mirs nuo ligos. Vaikai išseks ir nelankys mokyklos. Bus prarastos gyvybės, ateitys ir viltis“, – sakė S.O'Brienas.
Jis teigė, kad karo nualintame Jemene vyksta „didžiausia humanitarinė krizė pasaulyje“. Šioje šalyje pagalba reikalinga 18,8 mln. žmonių – dviem trečdaliams visų gyventojų. Nuo sausio šis skaičius išaugo trimis milijonais. Be to, daugiau kaip septyni milijonai Jemeno gyventojų negali nuolat gauti maisto.
Karas Jemene vyksta tarp tarptautinės bendruomenės pripažintos prezidento vyriausybės bei Irano remiamų husių sukilėlių, susivienijusių su pajėgomis, lojaliomis buvusiam prezidentui. Konfliktas išsiplėtė 2015 metų kovą, kai koalicija ėmė taikytis į šiitų sukilėlius, perėmusius Sanos kontrolę.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo to laiko per smurto protrūkius Jemene žuvo per 7 400 žmonių, o dar 40 tūkst. jų buvo sužeista.
Kaip nurodė S.O‘Brienas, vien per pastaruosius du mėnesius per 48 tūkst. skurdžiausios arabų valstybės gyventojų buvo priversti bėgti nuo kautynių. Pareigūnas pažymėjo, kad šis konfliktas tampa „karu svetimomis rankomis“ tarp senų priešininkų – Irano ir Saudo Arabijos.
Kliūtys pagalbai
Per pastaruosius susirinkimus S.O‘Brienas sakė, kad abiejų konflikto pusių lyderiai sutiko įsileisti ilgalaikę humanitarinę pagalbą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės principų.
Jis pažymėjo, kad vien per praėjusį mėnesį maisto atsargų gavo 4,9 mln. žmonių.
„Visgi visos konflikto šalys savavališkai neduoda prieigos tvariai humanitarinei pagalbai ir ją politizuoja“, – pridūrė jis.
„Humanitarines kančias, kurias šiandien matome Jemene, sukelia tos šalys ir jų įgaliotiniai, ir jei jie dabar nepakeis savo elgesio, juos reikės laikyti atsakingais už tą neišvengiamą badą, nereikalingas mirtis ir kitokias padidėsiančias kančias, kurios nutiks vėliau“, – sakė S.O‘Brienas.
JT pareigūnas pažymėjo, kad nepaisant iš visų konflikto šalių gautų patvirtinimų, jog jis saugiai galės patekti į Taizo miestą, jam nebuvo leista ten įvažiuoti, o atsitraukus truputį toliau jo automobilis buvo apšaudytas.
Iš viso reikia 2,1 mlrd. dolerių, kad 12 mln. žmonių Jemene šiemet būtų suteikta gyvybiškai svarbi pagalba ir apsauga, sakė S.O‘Brienas. Pasak jo, kol kas surinkta tik 6 proc. reikalingų lėšų.
S.O‘Brienas pranešė, kad balandžio 25 dieną Ženevoje bus surengtas ministrų lygio susitikimas, per turėtų būti pateikta įsipareigojimų skirti lėšų Jemeno žmonėms. Šiame susitikime dalyvaus ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).
Dirbtinai sukeltas badas
Praėjusią savaitę Pietų Sudane, jauniausioje pasaulio valstybėje, lankęsis S.O‘Brienas sakė sužinojęs, kad situacija ten yra „blogesnė nei kada nors anksčiau“.
„Badas Pietų Sudane sukeltas dirbtinai“, – pridūrė jis.
„Konflikto šalys taip pat yra badą (kurstančios) šalys – kaip ir nesikišantys, kad sustabdytų šį smurtą“, – pareiškė S.O‘Brienas
Pasak jo, Pietų Sudane pagalba reikalinga 7,5 mln. žmonių – nuo praėjusių metų šis skaičius išaugo 1,4 mln. Be to, apie 3,4 mln. žmonių buvo perkelti, o nuo sausio Pietų Sudaną paliko apie 200 tūkst. gyventojų.
Tuo tarpu Somalyje humanitarinės pagalbos ir apsaugos reikia pusei šalies gyventojų – 6,2 mln. Be to, 2,9 mln. jų dar kenčia ir badą.
Beveik milijonas vaikų iki penkerių metų šiemet bus „labai nusilpę dėl prastos mitybos“, sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas, kuris lankėsi ir Somalyje.
„Tai, ką pamačiau ir išgirdau per savo vizitą Somalyje, buvo labai skaudu: moterys ir vaikai kelias savaites vaikšto ir ieško maisto bei vandens“, – sakė S.O‘Brienas.
„Jie prarado savo pragyvenimo šaltinį, vandens ištekliai išdžiūvo, ir jie nebeturi kaip išgyventi. Viską praradę moterys, berniukai, mergaitės ir vyrai dabar keliasi į miestus“, – sakė jis.
Tuo tarpu Nigerijoje, S.O‘Brieno teigimu, 10,7 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba, o 7,1 mln. iš jų patiria „didelį maisto trūkumą“.
Šioje vietovėje humanitarinė nelaimė kilo dėl „Boko Haram“ kovotojų sukilimo, įsiplieskusio Nigerijoje 2009-aisiais. Prie krizės prisidėjo ir prastas politinis valdymas bei klimato kaita.
Pastarasis konfliktas nusinešė apie 20 tūkst. žmonių gyvybių, o daugiau kaip 2,6 mln. kitų buvo priversti palikti savo namus. Dėl šio konflikto viename skurdžiausių pasaulio regionų humanitarinė situacija dar labiau suprastėjo.
