Dėl prasto derliaus išaugus grūdų kainoms pasaulis vėl artinasi prie naujos maisto krizės.
Po ypač karštos vasaros JAV, Rusijoje ir Brazilijoje bei didžiulių liūčių Kanadoje ir Europoje grūdų derlius šiais metais buvo stebėtinai mažas, tad jų kaina labai išaugo ir sukėlė gamintojų paniką, kad pasikartos 2007–2008 metų maisto krizė. JAV Žemdirbystės departamentas prognozuoja, kad valstybės atsargos šiemet bus mažiausios per pastaruosius 14 metų.
Per pirmąsias spalio savaites JAV pagrasinus sumažinti grūdų tiekimą, jų kainos pasaulinėje rinkoje šoktelėjo akimirksniu – kukurūzų kaina biržoje pakilo 13,5 proc., kviečių – daugiau nei 10 proc., didžiųjų šalies mėsos perdirbimo įmonių akcijų vertė nukrito vidutiniškai 7,7 proc. Panašus grūdų kainų augimas spalį buvo užfiksuotas ir Europos valstybėse. Besibaimindamos grūdų stygiaus, eksportą labiausiai apribojo Ukraina ir Rusija.
Analitikų teigimu, neįmanoma įvardyti vienos agroinfliacijos (maisto kainų augimo) priežasties. Grūdų kainas pasaulio rinkose paprastai veikia ne tik oro sąlygos, galbūt turėjusios daugiausiai įtakos šių metų augimui, bet ir auganti grūdinių kultūrų paklausa kylančiose rinkose (Indijoje, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse), spekuliacijos finansų rinkose, grūdų stygių patiriančių valstybių eksporto suvaržymai. Grūdų kainų šokui įtakos turėjo ir dolerio nuvertėjimas – JAV žemės ūkio prekybos indeksas 2002–2009 metais smuko 20 proc.
Dienraščio „The Financial Times“ atlikto tyrimo duomenimis, dauguma europiečių mano, kad dėl augančių maisto kainų kalčiausi akcijų biržų spekuliantai, o ne auganti besivystančių šalių rinkų paklausa. JAV gyventojai dėl kainų šuolio labiausiai kaltina oro sąlygas ir vyriausybės politiką.
Apie griežtesnę kainų kontrolę kalbėti dar anksti, tačiau pasigirsta vis daugiau politikų planų ją stiprinti. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Maisto kainų kontrolės reformą laiko pagrindiniu šalies pirmininkavimo G-20 valstybių blokui prioritetu. Vokietijos kanclerė Angela Merkel spalio pradžioje taip pat paragino griežčiau kontroliuoti kainas, tam pritaria ir dauguma Briuselio politikų.
Ingrida Mačiulaitytė
