Naują religinį judėjimą „Liaudies šventykla“, vėliau JAV valdžios pripažintą totalitarine sekta, 1955-aisiais įkūrė SSRS idėjoms simpatijas jautęs Jimmy Jonesas. Vėliau jo aplinkos žmonės kalbėjo, kad J. Jonesas turėjo problemų ir su psichika, ir su narkotikų vartojimu.
Apaštalinis socializmas
Pagrindinis skirtumas nuo kitų to laikmečio religinių sektų ir religijų – joje buvo laukiami visų rasių žmonės. J. Jonesas priėmė visus ir skiepijo lygybę. Tuo metu tai atrodė neįtikėtinai naujas dalykas. Jau vien ši idėja susilaukė milžiniškos kritikos, jau nekalbant apie tai, kad jo mokymai vadinosi „apaštalinis socializmas“. Tuomet JAV viskas, kas siejosi su komunizmu, iššaukdavo masinį priešiškumą.
Judėjimo pikas buvo pasiektas 70-80 metais. „Liaudies šventyklai“ priklausė šešios mokyklos, devyni namai pagyvenusiems žmonėms, religiniai pastatai įvairiuose miestuose ir 30 tūkst. egzempliorių leidžiamas savaitraštis. J. Jonesas tapo įtakingu veikėju, bendravusiu su aukščiausio lygio politikais. Jo rengiamuose pokyliuose rinkosi gubernatoriai ir kiti aukštuomenės nariai.
Tačiau sektos veikla piktinosi ne tik konservatyvioji visuomenės dalis ar antikomunistai, tačiau ir jos narių artimieji. Pastarieji tvirtino, kad šios bažnyčios lankytojai tampa „zombiais“, reikalavo valdžios dėmesio. Galų gale, 1977-aisiais pasirodžius serijai straipsnių, buvo pradėtas teisėsaugos tyrimas. Tuomet sektos vadas priėmė sprendimą „išsikraustyti“ į Gajaną, kur dar 1974-aisiais įsigijo daugiau nei 1,5 tūkst. hektarų sklypą. Kartu su savo dvasiniu lyderiu į „Naująją žemę“ išvyko apie 900 žmonių. Naujoji gyvenvietė buvo pavadinta Džonstaunu.
Socializmas džiunglėse
Tai, ką buvo sunku įvykdyti JAV, J. Jonesui pavyko įgyvendinti skurdžioje Gajanoje. Komunos gyventojai dirbdavo per dieną po 11 valandų, organizavo vaikų priežiūros, miško kirtimo ir maisto ruošimo komandas, o vakarais rengdavo susirinkimus.
Tiesa, šis „rojus Žemėje“ netruko apaugti siaubingos atmosferos jos viduje, kankinimų, fizinių bausmių ir nežabotos narkomanijos gandais.
Ypač aktyviai šią informaciją visuomenei stengėsi pateikti „Susirūpinusių artimųjų“ organizacija, kuriai vadovavo buvęs „Liaudies šventyklos“ teisininkas Timothy Stone’as. Pastarasis anksčiau buvo iš jos išvarytas dėl tariamų ryšių su CŽA. Informaciją iš dalies patvirtino buvusių kulto narių liudijimai.
Kulto vadovybė užmezgė ryšius su sovietų diplomatais Gajanoje, įskaitant konsulą Fiodorą Timofejevą. 1978-ųjų kovą komunos delegacija paprašė Sovietų Sąjungos politinio prieglobsčio ir pasiūlė pervesti savo disponuojamas lėšas į sovietinio Vnešekonombank sąskaitą. Persikėlimo detalių aptarimas buvo numatytas tų pačių metų lapkritį. „Liaudies šventykla“ nebuvo skurstanti organizacija. Kultas turėjo sąskaitas kelių šalių bankuose, bendra juose laikomų pinigų suma – daugiau nei 5 mln. (remiantis kitais šaltiniais – beveik 8 mln.) dolerių.
Anot išgyvenusių liudininkų pasakojimų, bendruomenė nuolat išgyveno maisto trūkumą, vis daugiau jos narių kentė nuo vidurių šiltinės. „Jo (Joneso) priklausomybė nuo narkotikų ir psichiniai sutrikimai vis komplikavosi. Jis vis mažiau ir mažiau galėjo dirbti“, – pasakojo buvusi komunos narė L. Kohl BBC.
Kruvinas atsisveikinimas
Tuo pat metu JAV kongresmenas Leo Ryanas, kartu su grupe žurnalistų ir kulto artimųjų organizacijos aktyvistų, atvyko aplankyti „Liaudies šventyklą“ Gajanos džiunglėse. Reiktų pažymėti, kad demokratas L. Ryanas atstovavo liberalias pažiūras ir pasisakė prieš CŽA operacijas užsienyje.
Komunos nariai aršiai sutiko naujieną, kad pas juos atvyksta „inspekcija“, tačiau susitaikė su šia mintimi ir 1978-ųjų lapkričio 17-ąją priėmė svečius nakvynei. Pats kongresmenas kelione liko patenkintas, nepaisant to, kad vienas iš sektos narių puolį jį peiliu (vėliau buvo pačių komunos gyventojų nuginkluotas). Politikas užtikrino J. Jonesą, kad šis incidentas niekaip nepaveiks bendro įspūdžio.
Prieš išvykdamas Ryanas pasiūlė norintiems vykti kartu su jais atgal į JAV. Grįžti sutiko 16 žmonių. Nepaisant to, kad dalis tenorėjo išvysti savo artimuosius ir neplanavo išvykti visam laikui, kitų bendruomenės narių buvo palaikyti išdavikais.
Išvykstant iš Port Kaitumos oro uosto įvyko tai, ko niekas negalėjo tikėtis. Taikiai su bendruomene išsiskyrę politiko grupės nariai laukė susodinimo į lėktuvus, tačiau netrukus sunkvežimiu ir traktoriumi su priekaba atvyko ginkluotų žmonių grupė. Iš kitos pusės atvažiavę trys ginkluoti vyrai nuginklavo oro uoste budėjusius pareigūnus ir atidengė ugnį į amerikiečius. Šaudynių metu žuvo Leo Ryanas, NBC korespondentas Donas Harrisas, tos pačios televizijos operatorius Bobas Brownas, „San Francisco Examiner“ fotografas Gregas Robinsonas (žurnalistai iki paskutinės savo gyvenimų akimirkos filmavo reportažą iš įvykio vietos) ir viena iš „Liaudies šventyklos“ narių Patricia Parks.
Prasidėjus šaudynėms, lėktuvas su „Susirūpinusių artimųjų“ organizacijos ir namo nusprendusiais vykti „Liaudies šventyklos“ nariais pabandė kilti. Tuomet vienas iš sektantų išsitraukė pistoletą ir pradėjo padrikai šaudyti į aplinkinius. Pistoletas užstrigo ir jį pavyko nuginkluoti, tačiau du sektos nariai žuvo.
Pirmiausiai nunuodijo vaikus
Kuomet naujiena apie išpuolį pasklido pačioje komunoje, Jimas Jonesas sušaukė susirinkimą. Jis pranešė, kad dabar „Liaudies šventyklos“ tikrai niekas nepaliks ramybėje ir vienintelė išeitis – surengti „revoliucinį savižudybės aktą“. Jis įsakė į vynuogių gėrimą „Flavor Aid“ įmaišyti kalio cianido ir diazepamo.
Pirmiausiai nuodai buvo sugirdyti vaikams, tuomet sekė suaugusiųjų eilė. Pažymima, kad aukščiausi sektos vadai – J. Jonesas ir Ann Moore – buvo rasti nušauti (oficialiais duomenimis – nusišovė). Viso žuvo 909 žmonės, įskaitant 270 vaikų. Viso tomis dienomis žuvo 918 su sekta susijusių žmonių. Tai buvo daugiausiai amerikiečių civilių aukų pareikalavęs išpuolis iki pat 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro akto.
„Jimas Jonesas buvo manipuliatorius, jis visus įtikino žiūrėti į jį kaip į savo tėvą. Jis sakė jiems: „Jūs negalite grįžti, jūs neturite pinigų“, – prisiminė įvykių liudininkė L. Kohl. Ir tai buvo teisybė. Visas savo lėšas jie paaukojo bažnyčiai. Apie milijonus sąskaitose mažai kas žinojo. Visa komuna labai nerimavo dėl kongresmeno žūties, jiems buvo aiškinama, kad dabar iš visų bus atimti vaikai. Kulto lyderis visiems melavo ir privedė iki totalios paranojos. Žmonės jautėsi užspeisti į kampą ir neturintys kitos išeities.
Vėliau savo bute Džordžtaune – Gajanos sostinėje – buvo aptikta mirusi komunos narė Sharon Amos ir jos keturi vaikai. Ji dirbo kulto atstove Gajanoje, o L. Kohl jai padėjo. Tuo metu, kai vyko šie tragiški įvykiai, Sh. Amos gavo pranešimą per radijo ryšį iš miestelio džiunglėse, kad „jau metas“. Ji pakluso savo vado nurodymui – L. Kohl tuo metu buvo išvykusi į miestą su reikalais. Kai grįžo atgal, jų namuose jau vaikščiojo pareigūnai. Ji pati po daugelio metų prisipažino, kad „gali tik spėti, kaip būtų pasielgusi, jeigu būtų išgirdusi tą pranešimą“.
Prieš masines žudynes Jimas Jonesas kelis sykius „tikrino“ savo kulto narius ir inscenizavo nuodų gėrimą. Bandymai buvo identiški: komunijos nariams buvo išdalinti gėrimai su vynuogių sultimis ir sakoma, kad juose yra nuodai, kurie suveiks po 45 minučių. Nieko neįvykdavo, o „tėvas“ pareikšdavo, kad tai buvo patikrinimas, kuris leidžia jam pasitikėti savo bendraminčių ryžtu „revoliuciniams veiksmams“.
Iš visų komunos narių išsigelbėjo vos 80 žmonių, įskaitant ir amerikietę Laurą Johnson Kohl. Kaip ir daugelis „Liaudies šventyklos“ narių, jauna mergina pamatė „naujo pasaulio“ viziją Jimo Jonesono ideologijoje, o patį lyderį tiesiog dievino, rašoma BBC.
Konspiracijos teorijos
Žudynių detalės ilgą laiką buvo įslaptintos, todėl įvykiai Džonstaune apaugo įvairiausiais konspiraciniais gandais. Daugelis jų remiasi tuo, kad vienaip ar kitaip su šia tragedija yra susijusios amerikiečių spec. tarnybos. Viena teorija teigia, kad masines žudynes išprovokavo infiltruoti CŽA agentai, kita – kad saugumas „pasirūpino“ visų narių išžudymu.
Maža to, vėliau pasirodė pranešimai žiniasklaidoje, kad po žudynių Džonstaune išgyvenę sektos nariai baiminosi dėl savo gyvybių. Jų teigimu, juos galėjo medžioti „smogiamoji sektos grupė“, kuri ir surengė šaudynes Gajanoje. 1979-aisiais naujienų agentūra citavo vieną JAV Kongreso narį, kuris tvirtino, kad „120 baltodžių žudikų išplautomis smegenimis pasitraukė iš Džonstauno laukdami kodinio pranešimo, kuris aktyvuotų jų veiklą“.
Gyvi liko ir trys aukštas pareigas kulte užėmę asmenys. Jų išgyvenimo aplinkybės ir Sovietų Sąjungos finansiniai interesai taip pat atrodo įtartinai. Timas Carteris, jo brolis Mike’as ir Mike’as Prokesas (buvęs žurnalistas, paaukojęs savo karjerą tam, kad galėtų tapti kulto atstovu žiniasklaidai) su savimi turėjo lagaminą, kuriame buvo 550 tūkst. JAV dolerių ir 130 tūkst. JAV dolerių vertės Gajanos valiutos. Jie tariamai turėjo kulto vadų nurodymu šiuos pinigus perduoti Sovietų Sąjungos ambasadai Džordžtaune.
Jiems taip pat buvo įteikti keli „instrukcijų laiškai“, vienas kurių buvo adresuotas sovietų ambasadoriui Timofejevui: „Mielas drauge Timofejevai, šis laiškas yra nurodymas kaip elgtis su mūsų turimomis lėšomis, kurias mes norime skirti Sovietų Sąjungos Socialistinės Respublikos Komunistų partijai. Šiuo laišku mes nurodome bankams išsiųsti jums čekius. Aš taip elgiuosi „Liaudies šventyklos“ žmonių vardu, nes mes, komunistai, norime, kad mūsų pinigai padėtų visiems pasaulio priespaudą patyrusiems žmonėms, ar bet kokiu kitu klausimu, kurį jūsų vadovybė matys esant teisingą“. Visus tris Sovietų Sąjungos ambasadai skirtus laiškus pasirašė 70-metė kulto narė Annie J. McGowan. Liudininkai vėliau pasakojo, kad moteris niekada neužėmė jokių aukštesnių pareigų komunoje, „kartais padėdavo virtuvėje“. Kartu su laiškais buvo pridėti keli kulto narių pasai, įskaitant A. J. McGowan.
1979-ųjų kovą, Michaelas Proksas išleido 30-ies puslapių „Liaudies šventyklos“ manifestą. Netrukus Kalifornijoje sukvietė žurnalistus į spaudos konferenciją. Susirinkusiems 8 dalyviams jis perskaitė savo pareiškimą, atsiprašęs nuėjo į tualetą ir nusišovė.
Žurnalistams M. Proksas pasakojo, kad yra slaptas CŽA informatorius. Kaltino dėl įvykių Gajanoje slaptąsias JAV tarnybas. Būtent jis paskleidė informaciją, kuri vėliau virto susidorojimo su sektantais konspiracijos teorija. Pasak M. Prokso, Džonstaune JAV piliečių kūnams nebuvo daromas skrodimas (skrodimas buvo atliktas tik keliems nariams, įskaitant ir kulto lyderį J. Jonesą), kaip to reikalauja JAV įstatymai. Pirmasis į įvykio vietą atvykę Gajanos gydytojas S. L. Mutu buvo kategoriškai įsitikinęs, kad dauguma žuvusiųjų (ne mažiau 700) buvo nužudyti nuodų injekcijos pagalba.
Kita kulto narė Paula Adams tapo JAV ambasadoriaus Gajanoje Lawrence’o Manno meiluže. Vėliau už jo ištekėjo. 1983-ųjų spalio 24-ąją L. Mannas nušovė savo žmoną ir jų bendrą vaiką, o vėliau nusišovė pats.
Vėlesni liudijimai rodo, kad Jimas Jonesas planavo pasinaudoti viena iš savo parankinių (Maria Katsaris) įvykdyti 9/11 pobūdžio teroro išpuolį – tai yra, užgrobti keleivinį lainerį ir jį pražudyti. Nepaisant to, kad mergina gavo lėktuvo piloto teises, šis planas taip ir liko neįgyvendintas.
Po tragedijos Gajanos valdžia laikinai į Džonstauną perkėlė pabėgėlius iš Laoso, tačiau dar po kelių metų miestelis ištuštėjo. Namus ir juose buvusius rakandus išvogė aplinkinių miestelių gyventojai, o 80-ųjų viduryje didžiulis gaisras visiškai sunaikino „Liaudies šventyklos“ sostinę.
Šis šiurpus nusikaltimas, nepaisant to, kad informacija apie jį iš pradžių buvo slepiama, sukėlė milžinišką rezonansą JAV visuomenėje. Būtent šios sektos veikla padarė meškos paslaugą kitiems alternatyviems religiniams judėjimams – bet kuris iš jų žmonėms pradėjo atrodyti potencialiai destruktyvus.
