„Šiuo metu netaupau pensijai. Turiu 401k (darbdavio apmokamas pensijų fondas – red. past.) pensijų fondą iš tų laikų, kai dirbau „Google“, tačiau jau dešimtmetį į jį nieko neįnešiau“, – naujame interviu „The Atlantic“ vadovui Nicholasui Thompsonui laidų ciklui „Įdomiausias dalykas dirbtinio intelekto srityje“ sakė N. Soaresas. Šio pasisakymo kritikai internete pažymi, kad N. Soaresas yra „milijonierius, kuris kalba apie netaupymą pensijai“. Tačiau jokių duomenų apie „Soareso turtus“ viešai skelbiama nėra.
N. Soareso sprendimas atspindi niūrų požiūrį į dirbtinio intelekto lenktynes.
„Dirbtinio intelekto krikštatėvis“ Geoffrey Hintonas ir „Anthropic“ tyrėjas Evanas Hubingeris prognozuoja, kad tikimybė, jog dirbtinis intelektas per dešimtmetį išžudys visus žmones, atitinkamai siekia 10 proc. ir daugiau nei 10 proc.. N. Soaresas yra didesnis pesimistas: jis N. Thompsonui teigė manąs, kad yra didesnė nei 50 proc. tikimybė, jog dirbtinis intelektas sukels žmonijos išnykimą mažiau nei per dešimtmetį.
N. Soaresas, kurio bendraautorė parašė knygą „Jei kas nors tai pastatys, visi mirs“ (angl. „If Anyone Builds It, Everyone Dies“), daugiau nei 12 metų skyrė dirbtinio intelekto suderinamumui (angl. AI alignment) – sričiai, kurioje siekiama užtikrinti, kad galingos sistemos veiktų taip, kaip numatyta. Prieš prisijungdamas prie Berklyje įsikūrusio pelno nesiekiančio instituto MIRI, orientuoto į dirbtinio intelekto riziką, jis dirbo inžinieriumi „Google“ ir „Microsoft“.
N. Soaresas teigė, kad pakankamai pajėgus dirbtinis intelektas galėtų sukurti žmonijos tikslams prieštaraujančius tikslus, išvengti priežiūros, patobulinti save ir pasistatyti automatizuotą infrastruktūrą, reikalingą veikti be žmonių.
Anot jo, nuo to momento sistema galėtų pertvarkyti planetą pagal savo tikslus, o tai paverstų ją netinkama gyventi žmonėms – šiuo įspėjimu jis pernai pasidalijo su „Business Insider“.
Pensijų fondas apokalipsei?
Klausimas, kaip dirbtinis intelektas suformuos ateitį, taip pat privertė Eloną Muską suabejoti tuo, ar santaupos pensijai turės reikšmės. Visgi E. Musko ateities vizija iš esmės skiriasi nuo N. Soareso vizijos.
Sausio mėnesį „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas teigė, kad žmonėms nereikėtų jaudintis dėl „pinigų kaupimo pensijai“ po 10 ar 20 metų, prognozuodamas, kad dirbtinio intelekto, robotikos ir energetikos pasiekimai paverstų santaupas pensijai „nesvarbiomis“ (asmeninių finansų ekspertai ir dirbtinio intelekto guru „Business Insider“ tvirtino priešingai: pensijai tikrai reikėtų taupyti – pažymima straipsnyje).
E. Muskas teigė, kad itin didelis dirbtinio intelekto našumas galėtų sukurti gausos erą, kurioje kiekvienas turėtų prieigą prie „universalių didelių pajamų“, pigių prekių bei paslaugų ir geresnės sveikatos priežiūros bei švietimo.
E. Muskas taip pat teigė, kad pinigai ateityje, kurioje dirbtinis intelektas ir robotai pralenks žmones praktiškai kiekvienoje užduotyje, gali tapti nesvarbūs.
N. Soaresui didžiulį potencialą turinčio dirbtinio intelekto perspektyva yra egzistencinis pavojus, o ne kelias į gausą.
Pakartodamas technologijų lyderių raginimus „pristabdyti dirbtinio intelekto kūrimo frontą“, N. Soaresas teigė, kad vyriausybės turėtų sustabdyti bendrosios paskirties dirbtinio intelekto sistemų mokymą. Anot jo, jos turėtų sutelkti dėmesį į technologijų kūrimą tokioms taikymo sritims kaip vėžio tyrimai ir saugesni savivaldžiai automobiliai.
Sprendimas, kaip jis trečiadienį sakė N. Thompsonui, yra „nekurti dalyko, kuris nužudytų visus“.
„Darau viską, ką galiu, kad sustabdyčiau šią baigtį, – sakė jis ir užbaigė viltingai. – Nemanau, kad tai neišvengiama.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
