Jau kurį laiką žinios iš kitų musulmoniškų šalių nustelbė poslinkius Afganistane. Tačiau praėjusį savaitgalį ši šalis vėl atkreipė pasaulio dėmesį, kai tūkstančiai ne tik protestavo prieš Korano sudeginimą vienoje Jungtinių Amerikos Valstijų vietovėje, bet tarp jų pasitaikę riaušininkai nužudė keletą žmonių, įskaitant septynis Jungtinių Tautų darbuotojus.
Anot dienraščio „Frankfurter Rundschau“, „užtenka kelių į smurtą palinkusių vyrų, pvz., Mazari Šarifo mieste, kad iš pradžių lyg ir nekenksmingą demonstraciją užaštrintų ir pajungtų savo tikslams. O turėjo būti taip, kad Mazari Šarife už saugumą greit atsakomybę perimtų vietos policija ir kariuomenė.
Šitas atsakomybės perėmimas buvo sąlyga tam, kad prasidėtų tarptautinių kovinių pajėgų išvedimas. Tai, kad šis kruvinas išpuolis įvyko būtent saugiu laikomame vokiečių garnizono mieste, nežada nieko gero.
O vis dėlto taikių protestų gausumas, nors jie kartais išvirsta į priešingybę, pateisina viltį, jog tarptautinis įsikišmas į Afganistaną nebuvo veltui. Atsirado laisvos vietos demokratijai, kurią afganistaniečiai savaip išnaudoja“.
Ne taip optimistiškai prašneko Diuseldorfo dienraštis „Westdeutsche“. Jo nuomone, „savaitgalio išpuoliai rodo, kad Afganistanui dar toli iki vakarietiškų normalumo standartų. Ir tai ne paskutinėje vietoje priklauso nuo Hamido Karzajaus. Juk Afganistano prezidentas buvo tas, kuris dėl Korano sudeginimo pakurstė savo šalyje neramumus.
Jeigu medijos Jungtinėse Amerikos Valstijose dešimt dienų tą nesąmonę daugiausia ignoravo, tai H. Karzajus savo kalboje reikalavo, jog amerikietį pamokslininką privalu nubausti. Užuot patylėjęs ir savo šalyje bandęs išlaikyti jau ir taip itin gležną ramybę, H. Karzajus pasinaudojo Korano sudeginimu be jokio atsižvelgimo į savo Vakarų sąjungininkus tam, kad laimėtų taškų islamistų gretose.“
Taip rašė Diuseldorfo dienraštis, o Švabijoje išeinantis „Schwäbische Zeitungas“ klausė, kur „pasiutusiai brangios paramos Afganistanui“ prasmė: „Kurių galų visokių šalių kareiviai kovoja už šalies stabilumą, kai tos šalies kadaise Jungtinių Amerikos Valstijų liaupsintas prezidentas savo paties tautiečius nustato prieš Vakarus? Patenkinamų atsakymų į šį klausimą nėra, užtat peršasi išvada, jog Afganistanui tikrai negalima padėti.
Vadovaujantiems Vakarų politikams tikrai reikia drąsos, kad tokią išvadą viešai ištartų. Tai reikštų pripažinti pralaimėjimą. Tačiau laimėti ką nors Afganistane iš tiesų beveik nėra jokių galimybių.“
Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ rašė, jog „nerimą kelia tai, kad Jungtinių Tautų įgaliotinis atsakomybės ieško ne tarp žudikų. Greičiau, įgaliotinio nuomone, atsakomybę prisiimti turėtų tie, kurie degindami Koraną, šitą incidentą išprovokavo“.
Tačiau, Švedijos laikraščio nuomone, „Jungtinių Tautų paskelbtoje Žmogaus teisių chartoje nieko nepasakyta apie tai, kad nuomonių laisvė religijų ar tradicijų klausimais dažnai kliudo tos laisvės ribas“.
Kabule leidžiamas anglakalbis dienraštis „Daily Outlook Afghanistan“ rašė, jog „tuo tarpu akivaizdu, kad tarp demonstrantų įsimaišė talibų sukilėliai ir pirmuosius kurstė ir sukurstė. Tiesa yra tokia, kad šitame jau keturis dešimtmečius siaučiančiame kare religija buvo piktnaudžiaujama visiems įmanomiems politikos tikslams. Užtat afganai taip jautriai reaguoja į religiją liečiančius dalykus.
Vieninteliai, kurie iš tokių veiksmų, kaip Korano deginimas, pelnosi, yra ekstremistai ir talibai, kurie čia pat tokiais veiksmais pasinaudoja, kad viešai kviečia žmones į tolesnius išsišokimus ir riaušes.“
O Saudo Arabijos Džidoje leidžiamas dienraštis „Arab News“ reiškė nuomonę, jog įtūžę protestai prieš Jungtines Amerikos Valstijas atspindi daug didesnę problemą – būtent „amerikietiškąją Afganistano okupaciją, kurios pasekmės – mirtis ir naikinimas. Talibai bėgant laikui atrodo vis stipresni. Vakarų koalicija darė viską, kad priešą sumuštų, ir čia patyrė sensacingą pralaimėjimą.
Dabar jai nieko kito nebeliko, kaip tik susėsti su talibais prie vieno stalo. Susitaikymas ir dialogas yra vienintelis kelias į ateitį – ir sykiu kelias lauk iš Afganistano“, – baigė dėstyti antivakarietiškas mintis Džidoje leidžiamas arabų dienraštis.
Mykolas Drunga
