Kas darosi Europoje ir kokį karą su Europa kariauja Rusija? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.
Italijos užsienio reikalų ministras teigė, kad Rusija bando įbauginti italus, nes Italija remia Ukrainą. Tai jis pasakė reaguodamas į Rusijos ambasadorių, kuris tikino, kad išpuolis prieš italų restoraną Maskvoje buvo Ukrainos valdžios bauginimo aktas, nukreiptas prieš italus. Į ką tokios situacijos gali išvirsti?
Maskva yra įvaldžiusi kognityvinio karo efektyvumą – tokiu būdu siųsti žinią, supriešinti ir bandyti pakirsti Ukrainai palaikymą Vakaruose. Todėl tokios kibirkštys, ko gero, bus neišvengiamos ne tik dėl to, kad Europoje apskritai dideli karščiai, bet ir dėl to, kad temperatūra tarp Kyjivo ir Maskvos labai smarkiai auga. Matosi, kad abi šalys yra pasiruošusios toliau tęsti karinius veiksmus ir tęsti tai, ką aš vadinu išsekinimo karu.
Maskva savo bombardavimais bando išsekinti Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus. Ukrainiečiai savo ruožtu atsako ilgojo nuotolio raketomis ar dronais, taikydamiesi į asmenis arba įmones, kurios prisideda prie karo veiksmų organizavimo Ukrainos atžvilgiu. Aišku, ukrainiečiai, manau, tikslingai siekia pakirsti Krymo reputaciją, kad Krymas sukurtų politinių problemų Vladimirui Putinui. Kai žmonės tampa nesaugūs, kai nebegali ir nebenori vykti į Krymą poilsiauti, kai Krymas tampa sunkiai apgyvendinamas, tai kuria spaudimą ir problemų V. Putinui.
Migrantų klausimas skaldo Europą
Kita krizė – dėl nelegalių migrantų Ispanijoje. Europos Sąjungos (ES) šalys teikia įvairių pasiūlymų, kaip pažaboti migraciją, tačiau yra ir daug nesutarimų. Kas čia vyksta?
Be abejonės, migracija Europoje yra labai karšta bulvė. Taip jau buvo, kad per pirmąją krizę prieš maždaug 10 metų Europa buvo labai dosni ir atvira migrantams iš pietų.
Todėl tai, kas įvyko Šiaurės Afrikoje ir Ispanijos teritorijoje, analitikų vertinama įvairiai. Vieni sako, kad tai buvo socialinių tinklų išprovokuotas antplūdis, kai žmonėms buvo siunčiama žinutė, jog Ispanija yra atvira ir laukia visų, norinčių atvykti. Tuo tarpu Ispanija tam nepasiruošusi ir nėra tuo suinteresuota.
Tai sukėlė dviprasmę reakciją Europoje. Tokios valstybės kaip Italija ir premjerė Giorgia Meloni, kuri pati susiduria su migracijos srautais, bando save pozicionuoti kaip tvirtą antiimigracinę jėgą, nes artėja rinkimai, kuriuose reikės pademonstruoti tvirtą charakterį ir stuburą.
Ar tai panašu į tai, kas buvo pas mus, kai per Baltarusijos sieną ėjo nelegalūs migrantai? Mes irgi manėme, kad prie to prisidėjo Lukašenka. Dabar irgi yra visokiausių svarstymų, kad galbūt ir čia kažkas sąmoningai prisidėjo. Kiek tikėtina tokia versija?
Na, be abejonės, patys socialiniai tinklai neatsiranda. Algoritmai irgi patys neveikia, kol kažkas jų nepaleidžia arba nesukuria tam tikro turinio. Šitoje vietoje (...) akivaizdu, kad kažkas tą postūmį turėjo duoti. Ar tai buvo marokiečiai, ar kas kiti – parodys laikas.
Praėjusią savaitę į Lenkijos teritoriją įskrido Rusijos raketa ir sprogo. Kaip vertinate Lenkijos ir NATO reakciją į raketą?
Manau, kad Lenkijos premjero Donaldo Tusko reakcija buvo labai pasverta, racionali ir pragmatiška. Kita vertus, ji buvo ir atsargi. Jis konstatavo, kad, pagal turimus duomenis, Lenkija nebuvo tos Rusijos raketos taikinys. Antra vertus, kai kaimynystėje vyksta kariniai veiksmai, galimi įvairūs antriniai efektai.
Šia prasme vienintelė pamoka, kurią turime išmokti ir mes Lietuvoje, yra tokia pati kaip Lenkijos – stiprinti oro erdvės apsaugą, stiprinti žvalgybą, kad turėtume duomenis bei prognozes, rodančias, kokių veiksmų gali imtis mums priešiškos valstybės – Rusija ar Baltarusija, – ir galėtume preventyviai jų išvengti, užsitikrindami tiek savo pačių gebėjimus, tiek Aljanso paramą.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
