Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas neatsistatydins, nors netrukus ketinamoje paskelbti ataskaitoje apie Libano karą jo vaidmuo bus įvertintas neigiamai, šeštadienį, remdamasi E.Olmerto padėjėjais, pranešė Izraelio televizija.
Valstybinė Winogrado (Vinogrado) komisija, nagrinėjanti pirmąsias penkias kovų dienas ir Izraelio sprendimą pradėti karą su Libano partizanine grupuote "Hezbollah", praėjusių metų liepos 12 dieną pasienyje įkaitais paėmusia du žydų karius, preliminarias išvadas paskelbs pirmadienį.
10-asis televizijos kanalas pacitavo ištraukas iš slapta gautos ataskaitos kopijos, kurioje E.Olmertas kritikuojamas už tai, kad nebuvo parengtas organizuoto karo pradžios planas. Tokie jo veiksmai dokumente apibūdinami kaip "nevykęs ir skubotas sprendimas".
E.Olmerto raštinės išplatintame pranešime teigiama, kad ministras pirmininkas ir jo žinyba dar nėra gavusi išankstinių komisijos išvadų ir "nežino jų turinio".
Pasak E.Olmerto raštinės, atsakymas bus paskelbtas tik išspausdinus ataskaitą ir ją išnagrinėjus. "Neketiname atsakinėti į žiniasklaidos pranešamas spėliones", - teigiama pranešime.
Pasak analitikų, po šių išvadų gali būti nulemta tiek E.Olmerto, tiek gynybos ministro Amiro Peretzo (Amiro Pereco) politinė ateitis.
10-asis kanalas cituoja E.Olmerto padėjėjus, anot kurių, nepaisydamas kritikos, premjeras neketina atsistatydinti. Kaip pranešama remiantis padėjėjais, sprendimą stoti į karą priėmė visa vyriausybė.
2-asis televizijos kanalas cituoja ataskaitos ištraukas ir teigia, kad E.Olmertas per karą "susimovė". Jis pažadėjo ištversiąs netikėtus karo padarinius ir liksiąs premjero poste iki kadencijos, kuri baigsis 2010 metais, galo.
Izraeliui kare nesugebėjus sutriuškinti "Hezbollah", E.Olmerto ir A.Peretzo populiarumas smuko.
Izraelyje jie kritikuojami už tai, kad nesugebėjo apginti šiaurinių šalies miestų nuo 4 tūkst. "Hezbollah" raketų antskrydžių.
Buvusį profsąjungos vadovą A.Peretzą, gynybos ministro portfelį gavusį pagal koalicinę sutartį su E.Olmerto partija, Winogrado komisija apkaltino nepakankamai nusimanant apie nacionalinio saugumo reikalus, praneša 10-asis kanalas.
Pasak 10-ojo kanalo, ataskaitoje minima ir generolo leitenanto Dano Halutzo (Dano Haluco), kuris po karo atsistatydino iš armijos vado pareigų, kaltė: jis esą nepriėmė sprendimų, kaip apsiginti nuo raketų krušos, ir nepateikė vyriausybei jokių alternatyvių planų.
Minėtame kare žuvo 158 izraeliečiai, iš jų 117 karių ir 41 civilis. Libane žuvo apie 1 200 žmonių, iš jų, kaip manoma, apie 270 "Hezbollah" partizanų.
E.Olmertas aiškina, kad po 34 dienas trukusio konflikto Izraelis tapo saugesnis, nes "Hezbollah" buvo išvyta iš pasienio pozicijų, o Jungtinių Tautų taikdarių pajėgos - padidintos.
