NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per ateinančius 10 metų, motyvuodamos tuo, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę ir reikia stiprinti civilinį ir karinį atsparumą.
Reaguodamas į šį žingsnį V. Putinas spaudos konferencijoje Minske sakė, kad NATO išlaidos bus skirtos „pirkimams iš JAV ir jų karinio-pramoninio komplekso rėmimui“, ir tai yra NATO, o ne Rusijos reikalas.
„Bet dabar svarbiausia yra tai. Mes planuojame sumažinti gynybos išlaidas. Mes planuojame tai padaryti kitais metais, dar kitais metais, per ateinančius trejus metus“, – sakė jis.
Putinas sakė, kad gynybos, finansų ir ekonomikos ministerijos dar nepasiekė galutinio susitarimo, „bet apskritai visi mąsto ta pačia kryptimi.“
„Tuo tarpu Europa, priešingai, mąsto, kaip padidinti išlaidas. Taigi, kas ruošiasi kokiems nors agresyviems veiksmams? Mes ar jie?“, – nerimo teroristinės valstybės vadovas.
Vakarai Putino komentarus vertina atsargiai
V. Putino komentarai Vakarų šalyse greičiausiai bus sutikti su dideliu skepticizmu, turint omenyje, kad Rusija nuo Ukrainos karo pradžios smarkiai padidino gynybos išlaidas.
Konfliktas nerodo jokių baigties požymių ir pastarosiomis savaitėmis netgi sustiprėjo, nes derybos dėl ugnies nutraukimo ar ilgalaikio konflikto sprendimo nepasistūmėjo į priekį.
V. Putinas sakė, kad Rusija vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą.
„Jis [Donaldas Trumpas] neseniai pareiškė, kad tai pasirodė esąs sunkiau, nei atrodė iš šalies. Na, tai tiesa“, – sakė V. Putinas.
D. Trumpas šią savaitę pareiškė, kad, jo nuomone, V. Putinas nori rasti būdą konfliktui išspręsti, tačiau Ukraina ir daugelis jos Europos sąjungininkų mano, kad Kremliaus lyderis nėra iš tikrųjų suinteresuotas taikos susitarimu ir siekia užimti daugiau teritorijos.
V. Putinas sakė, kad Rusijos ir Ukrainos derybininkai nuolat bendrauja ir kad Maskva yra pasirengusi grąžinti dar 3 000 Ukrainos karių palaikus.
Recesija Rusijoje
Rusija patiria staigų ekonomikos augimo lėtėjimą, nes biudžetą spaudžia mažėjančios energijos pajamos, o centrinis bankas bando sumažinti infliaciją.
Rusija 2025 m. padidino valstybės išlaidas nacionalinei gynybai ketvirtadaliu iki 6,3 proc. BVP – tai didžiausias lygis nuo Šaltojo karo laikų. Gynybos išlaidos sudaro 32 proc. visų 2025 m. federalinio biudžeto išlaidų.
Karinės pramonės gamyklos pastaruosius kelerius metus dirbo visą parą, o valstybė daug lėšų skyrė premijoms, kad pritrauktų karius į tarnybą, ir kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
