Kopenhagos universitete mokslininkai kompiuterine programa apdorojo 3944 danų COVID-19 pacientų duomenis, kuriuose buvo nurodytos ir jų gretutinės ligos. Tuomet jie apmokė programą aptikti dėsningumus, kurie padeda nustatyti rizikos faktorius ir potencialiai tragišką baigtį sergant koronavirusu, rašoma „Daily Mail“.
Mokslininkai aptiko, kad didžiausi rizikos faktoriai, kalbant apie galimą mirtį nuo koronaviruso, yra aukštas kūno ir masės indeksas (KMI), amžius ir vyriška lytis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad DI gali net 90 proc. tikslumu nustatyti, ar numirs dar neužsikrėtęs COVID-19 žmogus, jeigu jam nepasiseks ir jis užsikrės. Pasak tyrimo autorių, rezultatai, kurie buvo gauti pasinaudojus naujomis technologijomis, gali padėti sveikatos apsaugos darbuotojams nustatyti, kurias žmonių grupes derėtų greičiau skiepyti.
Tyrėju grupė nustatė, kad žmogui jau patekus į ligoninę su COVID-19 diagnoze kompiuterine programa gali 80 proc. tikslumu nustatyti, ar jam prireiks dirbtinės plaučių ventiliacijos. Anot tyrimo, užsikrėtus koronavirusu itin svarbūs tampa turimų ligų, negalavimų ir kitų faktorių mišinys. Svarbiausi jų yra KMI, amžius, aukštas kraujo spaudimas, vyriška lytis, neurologiniai susirgimai, astma, diabetas ir širdies ligos.
Mokslininkų teigimu, sudėtingiausioje rizikos grupėje, susirgus koronavirusu, atsiduria antsvorio turintys baltieji pagyvenę vyrai, turintys aukštą kraujo spaudimą.
Jau sulaukusiems COVID-19 diangnozės didžiausia rizika atsidurti ligoninėje ir sulaukti dirbtinio plaučių ventiliavimo būtinybės kyla pagyvenusiems asmenims, turintiems antsvorio.
Mokslininkai akcentuoja, kad svarbiausi sunkios ligos eigos kriterijai yra amžius ir antsvoris. Tačiau rizika išauga ir jeigu pacientas yra vyras, yra neurologinių ligų ir aukšto kraujo spaudimo istorija.
Pažymima, kad, siekiant išvengti sunkios ligos eigos, derėtų asmenis, turinčius vieną ar kelis šių požymių, „perkelti į aukštesnes eilutes skiepijimo eilėje“.
