Iš pradžių „Hesperus“ kapitonas pagalvojo, kad vyrus nuo uolos nunešė stiprus vėjas – neseniai apylinkėse siautėjo stipri audra, kuri apgadino ir dalį paties švyturio. Tačiau viduje rastame dienoraštyje buvo įrašyta, kad švyturyje gyvenę vyrai išgyveno audrą ir užfiksavo, kokius pažeidimus ji padarė statiniui. „Audra baigėsi. Jūra rami. Dievas su mumis“, – rašoma gruodžio 15-osios įraše. Būtent tą dieną pro šalį plaukęs garlaivis pirmą sykį pranešė, kad jokio signalo iš švyturio nesulaukė, tarsi ten nebūtų gyvos dvasios.
Atlikus oficialų Škotijos švyturių administracijos tyrimą, buvo nustatyta, kad visi trys nelaimėliai vienu metu paliko švyturį stiprios liūties metu (nors taisyklės tai griežtai draudžia) ir priėjo per arti uolos krašto, o tuomet juos nubloškė į jūrą banga. Tai iš esmės galėtų paaiškinti, kodėl jie neužsidėjo lietpalčių – vyrai tikėjosi greitai grįžti atgal, tačiau taip ir liko neaišku, dėl kokių priežasčių viduje buvo apverstas stalas. Spėjama, kad vienas iš vyrų tai padarė netyčia, kuomet skubėjo perspėti savo kolegas dėl audros. Tačiau tuomet visiškai nebeaišku, kam jis varginosi ir gaišo laiką užrakindamas visas duris ir teritorijos vartus.
Vyrų likimas lieka neišaiškintas jau daugiau nei šimtą metų. Vėliau ten dirbę žmonės skundėsi girdintys „neįprastus garsus“, o kai kurie netgi pranešė išvydę vaiduoklius.
